LPK: planuojami akcizų pokyčiai kirs Lietuvos pramonei

Pasak LPK, tokie sprendimai prieštarauja Vyriausybės programos nuostatoms, kuriose buvo įsipareigota bent laikinai stabdyti dyzelino akcizo didinimą, ir gali dar labiau mažinti Lietuvos ūkio konkurencingumą.

„Šių metų pradžioje Lietuvoje dyzelino pardavimai jau buvo sumažėję daugiau kaip 15 proc. Bet koks papildomas akcizų didinimas dar labiau skatins vežėjus ir pramonės įmones kuro įsigyti kaimyninėse šalyse, mažins biudžeto pajamas ir stabdys vietos gamybą“, – teigia LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.

Pagal Finansų ministerijos siūlymą, bazinis dyzelino akcizo tarifas nuo 2026 m. didėtų nuo 466 Eur iki 500 Eur už 1000 litrų, o SND CO₂ akcizo dedamoji – nuo 66,8 Eur/t iki 122,4 Eur/t, o vėliau – iki 183,6 Eur/t.

„Akcizo tarifą dyzelinui padidinus iki 500 Eur/t, grūdų ir rapsų perdirbimo apimtys Lietuvoje gali sumažėti dar apie 50 tūkst. tonų,“ – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Lietuvos regionuose veikiančios pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad akcizų didinimas blogintų sąlygas Lietuvos verslui konkuruoti su kaimyninėmis šalimis. Kuro kainų skirtumas su, pavyzdžiui, Lenkija jau dabar paskatina dalį įmonių dyzeliną piltis užsienyje.

Tuo tarpu atsinaujinančių degalų sektorius įspėja, kad mažėjant dyzelino vartojimui Lietuvoje, mažės ir atsinaujinančių degalų paklausa, o tai tiesiogiai stabdys žiedinės ekonomikos plėtrą.

„Jau dabar matome, kad mažėjant mineralinio dyzelino pardavimams, reikšmingai sumažėjo ir atsinaujinančių degalų pardavimai. Tai neigiamai paveikė visą atsinaujinančios energetikos grandinę – nuo grūdų augintojų ir perdirbėjų, iki atsinaujinančių degalų gamintojų“, – pabrėžia Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius.

Toliau keliant akcizus, Lietuvos verslas bus dar labiau stumiamas iš rinkos. Tai ypač pasakytina apie suskystintų naftos dujų naudotojus, kurie šiuo metu neturi alternatyvų šiam kurui.

LPK pabrėžia, kad toks šuolis ypač neigiamai paveiktų žemės ūkio ir pramonės įmones, kurios neturi galimybių pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių, nes dalyje teritorijų nėra gamtinių dujų tinklų.

„Alternatyvios kuro rūšys, pavyzdžiui, gamtinės dujos, ne visur yra prieinamos. Tokiose vietovėse veikiantys ūkio subjektai neturi realių alternatyvų ir tampa priklausomi nuo rinkos bei infrastruktūros sąlygų. Pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos yra labai svarbios grūdų džiovinimui, o tokio masto akcizo didinimas reikštų milžinišką sąnaudų šuolį ūkininkams ir džiovyklų operatoriams“, – sako R. Radavičienė.

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas, „Panevėžio stiklas“ vadovas Gintaras Petrauskas pažymi, kad stiklo pramonės įmonės Lietuvoje turi technines galimybes naudoti tiek SND, tiek gamtines dujas, tačiau akcizų didinimas SND reikšmingai iškreiptų ekonomines prielaidas jų naudojimui.

„Vertinant iš aplinkosauginės pusės, SND yra atliekinis produktas, susidarantis gaminant naftos produktus – jis vis tiek bus pagamintas ir sudegintas, kai tuo tarpu gamtinės dujos yra tiesiogiai išgaunamas angliavandenilis. Todėl toks akcizų šuolis ne tik pablogintų mūsų konkurencingumą, bet ir nebūtinai duotų teigiamą poveikį aplinkai“, – sako G. Petrauskas.

LPK siūlo Vyriausybei:

• svarstyti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą vežėjams, kad būtų išlaikytas kuro pirkimas Lietuvoje;
• nustatyti dyzelino akcizo tarifą artimesnį Lenkijos lygiui (apie 440 Eur/1000 l);
• taikyti šiuo metu esantį CO₂ dedamąją suskystintoms naftos dujoms regionuose be gamtinių dujų infrastruktūros ir energetiškai intensyviuose sektoriuose.

Pasak LPK, tokie sprendimai leistų išvengti neproporcingo finansinio krūvio ūkio subjektams ir padėtų išlaikyti Lietuvos ūkio konkurencingumą.

LPK informacija