LŽŪT išsirinko lyderį – Joną Vilionį: laukia neatidėliotini darbai (papildyta)

Kaip sužinojo ŪP portalas, antrajame rinkimų ture LŽŪT pirmininkas buvo renkamas iš dviejų kandidatų, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) vadovo Dainius Kižausko ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidento Jono Vilionio. Jis surinko daugiau balsų nei kolega.

J. Vilionis išsakė mintį, kad turėtų būti rengiamas žemdirbių suvažiavimas. Jo metu būtų galimybė išsakyti valdžiai, ko tikimasi, kokie klausimai yra spręstini, ką reikėtų taisyti.

„Vyriausybės programa pasirašyta, bet dar bus rengiamas veiksmų planas“, – ŪP portalui pastebėjo susirinkime dalyvavęs LPGA direktorius Eimantas Bičius.

Idėja LŽŪT steigėjų palankiai sutikta, tačiau laikas spaudžia, nes toks suvažiavimas turi būti surengtas iki pavasario: kovo pabaigoje – balandžio pradžioje žemdirbiai išeina į laukus, prasidės lauko darbai... Anot E. Bičiaus, dabar idėja bus aptarta asociacijose, bus rengiama rezoliucija.

Naujasis LŽŪT pirmininkas J. Vilionis rinkiminiame susirinkime taip pat pasidžiaugė tuo, kad dabartinė valdžia apskritai yra palanki žemdirbiams, yra palaikymas Seimo kaimo reikalų komitete, Ministro Pirmininko komandoje – čia dirba patarėjas buvęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. Vis tik yra spręstinų klausimų tiek Seime, tiek europiniu lygiu, reikėtų vykti pas žemės ūkio komisarą kalbėtis dėl ateinančio BŽŪP. LŽŪT pirmininko atsakomybė atstovauti ne tik pienininkų, bet ir kitų asociacijų, sektorių interesus.  

Apie naujojo LŽŪT pirmininko išrinkimą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis atsiliepė teigiamai: „Patirtis yra. Žmogus žinomas, nesiblaškantis. Pirmininkas pirmininku –  bet yra organizacijos, kurios dirba. Jos nepraranda savo teisių. Jei organizacijos stiprios – Taryba stipri, vien pirmininkas vežimo nepatemps“.  

Apie tai, kokius išskirtų LŽŪT veiklos prioritetus, J. Sviderskis ŪP portalui sakė:

„Išlieka senieji prioritetai. Biurokratijos plačiąja prasme (ne tik popierizmo, bet ir baudų) mažinimas. Ir pagaliau reikia baigti tą nesąmonę – centralizmą. Ką kalbėjome 1988 m. rinkdamiesi į Sąjūdžio mitingus ar vasario 21 d. Mokslų Akademijoje dėl biurokratijos ir centralizmo mažinimo. Jau tada sakėm, kad viskas labai centralizuota Vilniuj ar Maskvoj. Bet ką dabar turim –  tai nepalyginti, viskas sucentralizuota. Rajonuose neliko nieko. Žemės ūkio skyriai jei ir liko, tai atsakingi tik už deklaravimą, technikos registravimą. Ir tai viskas primetama iš centro. Va tai pirmieji dalykai. Jei nenuims šitų apynasrių, jei nepakels šitos plytos – žolė nežaliuos.

Na ir briuseliniai reikalai... Briuselis leidžia... Bet jei „viršus“ kad ir pasako,  vis šiek valdžia daro priešingai. Va paskutinis pavyzdys. Dar liepos mėnesį Žemės ūkio ministerija užsakė tyrimą, kaip įtakos dyzelino kuro akcizo didinimas jo sunaudojimą. Seniai aišku, kad niekaip neįtakos. Jei reikia arti, akėti – tai ir arsiu, akėsiu. Jei nebeturėsiu pinigų ar jėgos, tai nebearsiu. Reikės persėti – tai persėsiu. Klausiau (klerkų), ar bandėt tirti, kaip įtakos sėjomainų prie fermų uždraudimas, kai kukurūzus reikės vežioti neaišku kiek kilometrų ta, kad kukurūzų masę pasiruošt pašarui. Arba kokią įtaką turės Vilniuje esančios žalio kuro kolonėlės?.. Kiek Vilniuje žemės ūkio įmonių ar ūkininkų? Sakė, ne į temą kalbi... Jei ministerijos klerkas nesugeba pats suskaičiuoti ir reikia kažkur užsakyti tyrimą, nežinia kiek tam išmesti pinigų, tai kompetencijos nėra“.

Pirmasis susitikimas – su prof. A. Miceikiene

Kaip informuoja LŽŪT, po Pirmininko rinkimų organizacijos atstovai susitiko su Vytauto Didžiojo universisteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene. Aptartos tęstinės bendradarbiavimo galimybės, įvertinta mokslo svarba žemės ūkiui, pristatyta Lietuvos žemės ūkio taryba vizija ir planuojami artimiausi darbai, renginiai.

LŽŪT nuotraukos