M. Dubnikovas. Ar ne prabanga – pamesti 9000 gyvenimo metų?

EBPO vertina, kiek potencialo šalyse prarandama dėl gyventojų išankstinių mirčių (dėl mirčių nuo prevencinėmis priemonėmis išvengiamų ligų – red. past.). Ir mes čia neatrodome gerai. EBPO duomenimis, esame antri Europoje pagal per anksti prarastus gyvenimo metus. Organizacija vertina, kiek  100 tūkst. gyventojų šalyje nesulaukia 75 metų ir miršta per anksti.

Pagal statistiką 2022 metais (naujesni duomenys kai kurių valstybių dar tikslinami) 100 tūkst. šalies gyventojų Lietuva bendrai prarado 9064 vieno žmogaus gyvenimo metus. Mus lenkia tik Latvija, kurioje išankstinės mirtys sudegino 9880 metus. Tai yra prarasti metai, kuriuos buvo galima išsaugoti ir pridėti prie Lietuvos gerovės.

Negailestinga statistika yra Lietuvos vyrams: 100 tūkst. gyventojų buvo prarasta 13 531 metai, kai moterys praranda 5,1 tūkst. metų. Vėlgi Europoje esame antri po Latvijos vyrų statistikos ir treti pagal moterų. Mus lenkia Latvija ir Vengrija. Mažiausiai potencialių metų Europoje praranda Liuksemburgas ir Šveicarija – atitinkamai 3590 ir 3684. Kaimyninės šalys Lenkija ir Estija turi gerokai mažesnius skaičius nei Lietuva – atitinkamai 7634 ir 6590 prarastus gyvenimo metus.

Matant tokią statistiką kyla klausimas – kur priežastys? Veikiausiai atsakymas tas, kad tolerancija išankstinėms mirtims yra per didelė. Vis dar per mažas dėmesys prevencijai bei žalingus įpročius turinčių žmonių pokyčių programoms. Prarastų metų statistiką sumažintume keldami visapusišką žalos sveikatai mažinimo koncepciją – daugiau tyrimų, daugiau finansavimo norintiems keisti savo gyvenimus.

Įvairiuose tyrimuose pateikiamos rekomendacijos yra tos pačios – didinti fizinį aktyvumą, mažinti aplinkos taršą, alkoholio vartojimą bei tabako rūkymą. Visa tai lemia neužkrečiamųjų ligų plitimą. Prarastų potencialių metų statistika pagal EBPO reikalauja neatidėliotinų sprendimų, kad Lietuva galėtų pakilti iš šio statistinio dugno, kuris lemia ne tik skaičiukus, bet ir realius likimus bei gyvenimo kokybę.

Veiklą pradeda nauja valdžia. Reikėtų daugiau dėmesio kreipti neužkrečiamųjų ligų prevencijai bei skatinti mažinti žalingus įpročius arba keisti juos mažiau žalingais ir galiausiai jų atsisakyti.