M. Dubnikovas. Planas apmokestinti sveikatos draudimą darbuotojams: keturi ne retoriniai klausimai

Sveikatos draudimą turintys darbuotojai, susidūrę su negalavimais, gali rinktis mokamas paslaugas, todėl nestoja į bendrą eilę. Tai reiškia, jog eilės pas specialistą greičiau sulaukia tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami: senjorai, žmonės su lėtinėmis ligomis, socialiai jautrios visuomenės grupės.

Sunaikinus privataus sveikatos draudimo paslaugą, didelė dalis jį turinčių žmonių bus priverstinai grąžinti į bendrą sveikatos sistemą. Nesunku nuspėti, ką tai reikš. Ar sistema tikrai yra tam pasiruošusi?

Be to, ši motyvacinė priemonė yra labai svarbi aukščiausią pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. Menka paslaptis, jog IT, aukštųjų technologijų ir kt. įmonės intensyviai konkuruoja dėl talentų – ne tik vienos su kitomis, bet ir su pasauline rinka. Sveikatos draudimas čia yra savaime suprantama krepšelio dalis. Taigi, sprendimas jį apmokestinti sumenkins Lietuvos bendrovių derybines galimybes ir gali tapti viena iš priežasčių talentams rinktis kitas šalis. Ar tikrai papildomos įplaukos į biudžetą iš planuojamo mokesčio viršytų tokius praradimus? O jei paskui talentus paseks ir startuoliai bei vienaragiai, kuriais taip didžiuojamės?

Galiausiai, tai yra ir mūsų šalies gyventojų – darbingo amžiaus žmonių, mokančių mokesčius, sveikatos klausimas. Sveikatos draudimas suteikia galimybę nemokamai gauti psichologo konsultacijas, atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus. Ar tikrai turime prabangą mažinti prieinamumą šiose srityse?

Tai – ne retoriniai klausimai. Į juos atsakymų reikia jau dabar. Ar juos tikrai turime?

Komunikacijos agentūra „NOVA MEDIA“