Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

Mantas Zakarka: ar tikrai nepakeliama našta, jei alaus butelis vardan gynybos pabrangtų 8 centais?

2024/06/15


Finansų ministerija ir Vyriausybė pateikė konkrečius siūlymus dėl gynybos finansavimo, kuriuose atsispindi ir naujai siūlomas trimetis akcizų planas. Tačiau paskutinę akimirką LR Seime atsiranda papildomų siūlymų iš atskirų Seimo narių, kurie skatina dar labiau išbalansuoti rinką, keliant mokesčius visoms kategorijoms, išskyrus alų. Mūsų asociacijos nariai supranta geopolitinę situaciją ir būtinuosius poreikius užtikrinti tvarų Lietuvos gynybos resursų stiprinimo finansavimą, pritaria Įstatymo projekto tikslams. Tačiau itin svarbu, kad pokyčiai neišbalansuotų visos akcizų rinkos sistemos, kas gresia šiuo metu. Yra reali rizika mokesčių surinkimą – o kartu ir pajamas į valstybės biudžetą – ne padidinti, tačiau net ir sumažinti.

Ar tikrai lipsime ant „estiško grėblio“?

Ilgametis akcizų planas, pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas 2021 metais, pasiteisino ir leido kryptingai siekti socialinių tikslų, verslo subjektams tinkamai planuoti savo veiklą bei valstybei aiškiai prognozuoti gaunamas pajamas iš akcizų mokesčių į valstybės biudžetą.

Šiuo metu Finansų ministerija (FINMIN) vėl siūlo ilgalaikį akcizų planą, kartu siekdama surinkti papildomų lėšų gynybos biudžetui. Neabejotinai pritariame tikslams, tačiau siūlomas projektas dar labiau didintų atotrūkį tarp Lietuvoje ir artimiausiose kaimyninėse valstybėse taikomos akcizo sumos 1 vienetui.

2016-2018 m. Estijos pavyzdys rodo, kad dėl atsiradusio kainų skirtumo, rinka per metus gali sumažėti beveik 30 proc. Dėl kelių eurų susidariusio skirtumo gyventojai masiškai ėmė pirkti alkoholinius gėrimus Latvijos pasienio parduotuvėse. Po keleto metų iš eilės didžiulių praradimų akcizų surinkime, Estijos Vyriausybė 2019 metais priėmė sprendimą atstatyti 25 proc. mažesnius akcizus alkoholiui.

Kitas sprendimas padėjo staigiai išauginti akcizų surinkimo pajamas. Vertinant iš pirkėjų perspektyvos, 2 EUR skirtumas tam pačiam produktui skatino produktą pirkti kaimyninėse valstybėse, tačiau 0,10-0,12 EUR kainos skirtumas yra per mažas ir įtakos sprendimams, kur produktą pirkti ar ne – neturi. Todėl akcizo suma alaus buteliui buvo padidinta beveik 0,10 EUR, kas nepakeitė pirkėjų elgsenos ir ženkliai išaugino biudžeto pajamas, nes nuperkamas alaus kiekis kartais viršija viso kito alkoholio kiekius.

Šiuo metu siūlomas akcizų didinimo planas didžiausią augimą, o kartu ir ilgalaikių praradimų riziką, numato stipraus alkoholio grupei, kur skirtumas su kaimyninėmis valstybėmis ir taip yra didžiausias. Tuo tarpu mažiausiai rizikinga grupė, bet antra pagal surenkamo akcizo sumą, dar tris metus bus neišnaudojama akcizo surinkimui.  

Nukrypstama nuo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų

Visas alkoholis, nepriklausomai nuo gėrimo tipo, yra toks pat alkoholis. Būtent į kuo vienodesnį skirtingų alkoholio produktų apmokestinimą, siekiant ne tik ekonominių, bet ir socialinių tikslų, savo rekomendacijose dėmesį atkreipia ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vis daugiau į tai orientuojasi ir kitos Europos valstybės.

Pritariame ir palaikome nuo 2021 m. FINMIN pradėtą įgyvendinti siekį mažinti skirtumus tarp 1 laipsnio skirtingų alkoholio rūšių apmokestinimo. Remdamiesi pastarųjų metų alkoholinių gėrimų vartojimo tendencijomis, galime teigti, kad šis įgyvendinimas gali būti net daug spartesnis ir užtikrinantis mažiausiai rizikingą kelią didinti valstybės pajamas iš akcizo surinkimo.  

Tačiau dabar siūlomu projektu šie siekiai paneigiami. Patvirtinus esantį projektą, rinka būtų dar labiau išbalansuojama nei dabar, taip paneigiant anksčiau FINMIN dėstytus argumentus ir atliktus skaičiavimus. Alkoholio procentas vienose kategorijose būtų kartais pigesnis už procentą kitose kategorijose arba, pavyzdžiui, dviejų vienodo alkoholio stiprumo gėrimų akcizai ženkliai skirtųsi tik todėl, kad pagal gamybos reglamentą priklausytų skirtingoms alkoholio rūšims.

Siekiant neišbalansuoti rinkos valstybiniu lygmeniu, turi būti siekiama kuo vienodesnio 1 laipsnio alkoholio apmokestinimo skirtingose alkoholio produktų kategorijose. Net ir LAGGIA siūlymo atveju alkoholio alaus apmokestinimas aluje būtų 36 proc. mažesnis už alkoholio procentą stipriajame gėrime.

Nelygi mokestinė našta

Matydami dabar esamą pasiūlymą pastebime, kad net ir siekiant padidinti lėšas gynybai, kai kuriems produktams akcizas didinamas mažiau, nei kad galėtų būti. Vertindami akcizų didinimo poveikį vartojimui ir pajamoms, analizuojame ne tik akcizų tarifo pasikeitimo dydį, bet ir poveikį alkoholinių gėrimų kainoms. Atskirų gėrimų kainoje akcizai sudaro skirtingą dalį.

Dėl mokestinių veiksnių kitais metais 0,5 l stipraus gėrimo (turinčio etilo alkoholio – degtinės, viskio, likerių, alkoholinių kokteilių, aperityvų ir pan.), galėtų brangti vidutiniškai kasmet po 0,79 centus, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo – 0,30 centų, o alus tik – 0,05 centus.

FINMIN pateikta akcizo mokesčio pajamų surinkimo dinamika, kainų ir rinkos pokyčiai rodo, kad alaus kategorijoje reali akcizo mokesčio įtaka galutinei produkto kainai yra kur kas mažesnė nei kitose gėrimų kategorijose.

Vertėtų pažvelgti ir į šių metų pirmojo ketvirčio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktus duomenis. Lyginant 2024 metų pirmus keturis mėnesius su praėjusių metu pirmais keturiais mėnesiais, alaus parduodami kiekiai augo 11,5 proc. Tuo pačiu laikotarpiu stipriojo alkoholio pardavimai augo tik 4,7 proc., o vyno – 6,4 proc.

Akivaizdu, kad alaus pardavimai auga kur kas labiau nei kitos kategorijos, tačiau jei būtų priimtas dabartinis siūlymas dėl akcizų politikos – alaus butelio kaina augtų tik 5 euro centrais. Nėra aišku, kodėl didžiausią mokestinę naštą norima perkelti ant tų alkoholinių gėrimų kategorijų, kurios yra mažiausiai augančios ir potencialiai dar labiau susitrauktų, kartu sumažindamos įplaukas ir į valstybės biudžetą.

Lyginant šių ir praėjusių metų kovo mėnesius matome, kad akcizo surinkimas alaus kategorijoje taip pat ženkliai augo – net 21,3 proc. Vyno akcizų surinkimas augo 6,7 proc. Tačiau stipriojo alkoholio akcizų surinkimas šį kovą smuko 2 proc., nepaisant to, kad 2024 metais akcizas buvo 7 proc. didesnis nei 2023 metais.

Pokyčiai, neiškraipantys rinkos

Akivaizdu, kad stiprusis alkoholis ir vynas ne visada surenka FINMIN planuotą kiekį lėšų į valstybės biudžetą, todėl jei akcizai atitinkamoms kategorijoms būtų dar labiau nenuosakiai ir ženkliai didinami – galime pasiekti ir tokį lygį, kai akcizai į valstybės biudžetą iš šių dviejų kategorijų bus surenkami kur kas mažesni, lyginant su ankstesniais metais. Tai reikštų ne tik tai, kad iš akcizų surenkamų pajamų nebūtų papildomo finansavimo gynybai, bet ir tai, kad nebūtų surenkamos lėšos, kurios šiuo metu naudojamos kitiems valstybės poreikiams užtikrinti.

Todėl verta diskutuoti ir persvarstyti dabar FINMIN pateiktą pasiūlymą, įvertinant esančias tendencijas, skaičius, kuriuos turime iš kiekvienos alkoholinių gėrimų kategorijos, situaciją kaimyninėse šalyse ir siekti, kad priimti pokyčiai neiškraipytų rinkos, neišbalansuotų visos akcizų sistemos ir nekeltų realios grėsmės Valstybės biudžeto surinkimui. Papildomų lėšų surinkimas yra galimas neišbalansuojant visos sistemos, išlaikant sąžiningą bei sveiką verslo aplinką visiems sektoriaus dalyviams, jeigu tik yra noro tai padaryti.

---

Mantas Zakarka yra Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas, lobistas

Dalintis
Verslas