Rambyno regioniniame parke aptikta reta augalų rūšis – pievinė vištapienė

Raudonojoje knygoje rašoma, kad ši rūšis dabar aptinkama Nemuno vidurupio ir jo intakų slėniuose. XIX a. pab. – XX a. pr. šis augalas buvo rastas ir Vakarų Lietuvoje (Klaipėdos apylinkėse), tačiau šiuo metu jis ten neaptinkamas. Šiemet Rambyno regioniniame parke, Šereiklaukio dvarvietėje, rasta keliolika padrikai augančių šių augalų.

Vištapienės – šviesomėgiai augalai. Jos pražysta, kol dar medžiai nėra sulapoję ir neužstoja šviesos. Tai – efemeroidai, kurių vegetacija trumpa, antžeminė dalis po žydėjimo ir vaisių subrandinimo nunyksta ir išlieka tik požeminė dalis – gumbasvogūniai. Balandžio ir gegužės mėnesiai yra tinkamiausias laikas tokių augalų paieškai.

Pievinė vištapienė sunkiai atskiriama nuo kitų šios genties rūšių, ryškiausias jos skiriamasis požymis – stambus, gulsčias gumbasvogūnis.

Šis augalas auga sausose pievose, senuose dirvonuose. Pagrindinė jo nykimo priežastis – pievų ir ganyklų kultūrinimas, mechaniškas augaviečių pažeidimas. Todėl labai svarbu išsaugoti rūšiai svarbių natūralių pievų ir ganyklų būklę jas naudojant tradiciniu, ūkininkavimui palankiu būdu ir taikant įprastą šienavimo ir ganiavos režimą.

Pievinė vištapienė yra gausiau paplitusi rytinėje Vakarų Europos dalyje, Pietų ir Centrinėje Europoje, pietinėje Skandinavijos ir vakarinėje Rytų Europos dalyse.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos fotoinformacija