Melioracijos grioviai – spąstai žemdirbiams

Fiksuojami pažeidimai

Tai, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 4 standarto reikalavimų, susijusių su paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostomis ir melioracijos grioviais, įgyvendinimas vis dar kelia nesklandumų žemdirbiams, byloja kasmet patikrų metu nustatomi pažeidimai. Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė, pažeidimų skaičius pastaraisiais metais kito: 2023 m. pažeidimai buvo nustatyti 2 valdose, 2024 m. – 20 valdų, 2025 m. – 3 valdose. „Vertinant trejų metų laikotarpį, negalima teigti, kad pažeidimų skaičius nuosekliai didėja ar mažėja – jis svyravo. Nustatytų pažeidimų skaičiaus pokyčius galėjo lemti įvairios aplinkybės, todėl vien pagal trejų metų duomenis negalime daryti išvados apie ilgalaikę tendenciją“, – tikino V. Kovaliūnienė. Ji akcentavo, kad, vertinant nustatytus atvejus, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, dėl kokių priežasčių pareiškėjai nesilaiko reikalavimų. Nors NMA nuolat informuoja pareiškėjus apie taikomus reikalavimus ir jų laikymosi svarbą, pažeidimai gali būti susiję su įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant nepakankamą reikalavimų žinojimą ar netinkamą jų taikymą praktikoje.

„2023–2025 m. buvo nustatyti 25 GAAB 4 reikalavimų pažeidimų atvejai, už kuriuos visais atvejais pritaikytas 1 proc. paramos sumos sumažinimas.

Sankcijos dydis nustatytas vadovaujantis teisės aktuose įtvirtinta sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų (įskaitant GAAB standartus) pažeidimus taikymo tvarka, įvertinus pažeidimų pobūdį ir mastą. Sankcijos dydis, priklausomai nuo nustatyto pažeidimo masto ir ploto, gali siekti nuo 1 iki 5 proc. paramos sumos. Sankcijos už GAAB reikalavimų pažeidimus apskaičiuojamos pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodiką. Joje numatyta, kad už netyčinius GAAB reikalavimų pažeidimus taikomas bazinis sankcijos dydis, kuris, įvertinus pažeidimo mastą, pastovumą ir kitus kriterijus, gali būti sumažinamas arba padidinamas, tačiau bendra sankcija negali viršyti 5 proc. ribos“, – paaiškino V. Kovaliūnienė.

Absurdiškas klasifikavimas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto Pranausko nuomone, problemos atsirado tuomet, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sukūrė naują, visiškai absurdišką melioracijos griovių klasifikavimo sistemą. Pagal ją grioviai gali būti iki 3 km arba ilgesni. Prie ilgesnių negu 3 km griovių turi būti paliekami 3 m pagrioviai. Tačiau griovys gali būti ilgesnis negu 3 km, bet jo baseino plotas mažesnis negu 5 kv. km. „Kas tą realų plotą išmatuos? Ar dar yra mokančių jį suskaičiuoti, nes tai darydavo inžinieriai-hidrotechnikai-žemėtvarkininkai, bet jų nebėra ir jie neruošiami. Dar viena griovių rūšis – ilgesni negu 3 km su baseino plotu didesniu negu 5 kv. km, tačiau vidutinio vandeningumo metais juose vandens tėkmė būna trumpiau kaip 6 mėn. ir t. t. Juk nuo griovio priskyrimo tam tikrai kategorijai priklauso paliekamo pagriovio plotis – 1 arba 3 m. Ir tai vyksta, Europos Sąjungai (ES) deklaruojant supaprastinimo revoliuciją“, – stebėjosi E. Pranauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad viso to priežastis paprasta – tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymu patvirtintas apibrėžimas: „Melioracijos griovys – grunte iškastas melioracijos sistemos vandentakis, laikomas sausinimo ar drėkinimo reikmėms.“ Pasak LŽŪBA prezidento, vėliau kitas ministras šį apibrėžimą panaikino ir išdėstė panaikinimo argumentus: „Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „melioracijos griovys“ nėra vartojama Melioracijos techniniame reglamente MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad sąvokos įvedimas į teisės aktą negali būti savitikslis ir turi būti sietinas su jos vartojimu teisės akto tekste.“

„Kyla klausimas: jei „melioracijos griovio“ sąvoka nevartojama techniniame reglamente ir jeigu sąvokos panaudojimas teisės akte negali būti savitikslis, kaip jis iš viso galėjo patekti į teisės aktą? Blogiausia yra tai, kad ši sąvoka buvo aprobuota Europos Komisijos ir įrašyta į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) GAAB 4 aprašymą. Įdomu, kieno iniciatyva? Taigi, nacionaliniame teisės akte melioracijos griovio, kaip vandentakio, apibrėžimas buvo panaikintas, o SP jis liko, – kalbėjo E. Pranauskas. – Pripažinti, kad munduras buvo truputuką suteptas, o juo labiau įtikinti Briuselio biurokratus, kad leistų jų aprobuotą, bet nacionalinėje teisėje panaikintą apibrėžimą išbraukti iš SP, spėju, pritrūko drąsos ir valios. Todėl, siekiant sušvelninti ministerijos pirmtako laikais sumeistrautą situaciją ir išsaugoti munduro garbę, ir buvo ant ūkininkų pečių užkrauta gremėzdiška melioracijos griovių klasifikacija. Gali būti, kad ne tik šiam laikotarpiui. Kaip visada, pareiškėjai viską pakels. Kaip, pvz., atlaikė įtvirtintą 2023 m. privalomą bent trijų ekoschemų ryšulėlį, kurio vėliau patyliukais buvo atsisakyta, arba dėl nevykusio planavimo daugiau kaip 20 proc. sumažintus ekoschemų išmokų dydžius. Turime, ką turime. Bet kai teisės aktai priimami be poveikio vertinimo analizės, mokslo, gamybinės-praktinės patirties, tikėtis ko nors vargu ar verta.“

Gamtosaugininkų kritika

Kaip ŪP tikino Ukmergės r. ūkininkas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis, melioracijos griovių klasifikavimo sistema ir su ja susijęs apsaugos juostų reikalavimas, kuris yra taikomas įprastinės gamybos ūkiams, yra aplinkosaugininkų prasimanymas. „Jie pasakoja, kad kai lietus lyja, tarša iš ūkių į melioracijos griovius subėga. Tačiau aš jiems siūlau pavažinėti po laukus, pavaikščioti, tada ir pamatys, kad melioracijos griovio šlaitas yra aukščiau už lauką. Todėl niekas tiesiogiai į melioracijos griovį nenutekės, nebent jei ūkininkai su trąšų barstykle tiesiai į griovį pils trąšas“, – argumentavo S. Daniulis.

Jam antrino ir Kėdainių r. ūkininkas, daug metų Lietuvos grūdų augintojų asociacijai vadovavęs Aušrys Macijauskas, kuris prieš kelerius metus gėrė vandenį iš melioracijos griovio, norėdamas įrodyti, kad ūkininkai nėra gamtos teršėjai. „Gamtosaugininkai žemės ūkį labiausiai kritikuoja dėl paviršinio vandens teršimo azotu. Neva, problemą išspręstų palikta apsaugos juosta prie vandens telkinių paviršiaus. Tačiau tiesioginio trąšų nubėgimo į melioracijos griovius man savo gyvenime neteko matyti, neteko matyti ir tiek kritulių, kad vanduo per kraštą tekėtų į griovį. Apsaugos juostos nepagerina vandens kokybės“, – teigė A. Macijauskas.

Jis minėjo, kad prieš kelerius metus atlikus skaičiavimus paaiškėjo, jog į apsaugos juostas visoje Lietuvoje patenka dešimtys tūkstančių hektarų žemės. Tai, pasak ŪP pašnekovo, yra dešimtys milijonų eurų prarastų pajamų. „Negana to, kad pajamos prarandamos dėl to, jog neauginamas derlius, bet dar tas juostas reikia ir prižiūrėti, t. y. porą kartų per metus nušienauti. Visa tai kainuoja apie 100 Eur/ha. Tai – papildomi praradimai. Dar viena aktuali problema – palikus apsaugos juostas, per jas pradeda važinėti grybautojai, uogautojai, medžiotojai, miškininkai“, – dėstė A. Macijauskas.

Neįvertina realios būklės

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.