Kaunas -4,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 9 Vas 2025
Kaunas -4,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 9 Vas 2025

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Mėsos rinkos tendencijos

2025/01/24


Mėsos rinka visame pasaulyje išgyvena minimalų augimą. Tam įtakos turėjo tokie veiksniai, kaip svyruojantys vartotojų poreikiai, didėjanti alternatyvių baltymų šaltinių paklausa, bendros makroekonominės tendencijos, augantis gyventojų skaičius, valiutų kursų bei prekybos politikos svyravimai ir reguliavimo pokyčiai.

Pasaulinės tendencijos

Europos Komisijos (EK) duomenimis, pasaulinė visos mėsos skerdenos rinka šiemet turėtų augti, o eksporto kainos išliks aukštos.

Statista.com duomenimis, pajamos mėsos rinkoje 2025 m. sieks 1 554 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad rinka kasmet paaugs maždaug 6,04 proc. ir tai tęsis iki pat 2029 m.

Pasauliniu mastu daugiausia pajamų iš prekybos mėsa bus gaunama Kinijoje (2025 m. – 286 mlrd. JAV dolerių). Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, 2025 m. pajamos vienam asmeniui yra 198,30 JAV dolerių.

Numatoma, kad iki 2029 m. mėsos rinkoje apimtys sieks 184,30 mlrd. kg. Tikimasi, kad 2026 m. mėsos rinkos apimtis padidės 3,2 proc.

Numatoma, kad 2025 m. vidutinis kiekis vienam žmogui mėsos rinkoje sieks 21,1 kg.

Jautienos skerdenos kainos pagal kategorijas, Europos komisijos duomenys

Galvijienos ateitis

Tikimasi, kad jautienos eksporto kainos išliks aukštos bent iki sausio 25 d., nes tai lems ribotas tiekimas ir didelė paklausa. Jungtinėse Valstijose (JAV) pasiūlos apribojimai palaikys aukštas kainas, o Brazilijoje kainos kils dėl didelės paklausos ir atsirandančių prekybos galimybių. Panašiai prognozuojama, kad Europos Sąjungos (ES) kainos toliau kils dėl solidžios vidaus ir eksporto paklausos.

Vis dėlto, prognozuojama, kad po ankstesniais metais išaugusios pasaulinės jautienos gamybos, 2025 m. gamyba bus šiek tiek mažesnė. Numatoma, kad gamyba turėtų sumažėti 0,8 proc. Tai daugiausia susiję su gamybos mažėjimu dviejose didžiausiose šalyse gamintojose – JAV (-4,0 proc.) ir Brazilijoje (-0,8 proc.). Tokią tendenciją lėmė galvijų skaičiaus sumažėjimas abiejose šalyse, ypač JAV. Nepaisant to, JAV ir toliau užima pirmaujančią vietą pasaulinėje jautienos gamyboje. ES–27 valstybėse narėse taip pat prognozuojamas gamybos mažėjimas (-1,5 proc.). Jo negali kompensuoti gamybos padidėjimas kituose regionuose, pavyzdžiui, Indijoje (1,5 proc.), Argentinoje (2,4 proc.) ir Australijoje (2,3 proc.). Tikėtina, kad kartu su jautienos gamyba visame pasaulyje mažės ir vartojimas. Tikimasi, kad pasaulinis jautienos vartojimo sumažėjimas bus panašus kaip bendras visos mėsos gamybos sumažėjimas (-0,7 proc.). Atskiruose regionuose prognozuojami skirtingi pokyčiai. Jautienos suvartojimas JAV 2025 m. bus mažesnis (-2,3 proc.), Brazilijoje (-1,4 proc.), ES–27 (-1,0 proc.), Rusijoje (-1,0 proc.). Tuo tarpu Kinijoje, Meksikoje ir Argentinoje, be kita ko, tikimasi visos galvijienos suvartojimo padidėjimo.

Tikimasi, kad 2025 m. padidės jautienos importo apimtys (+0,5 proc.). Taip pat, tikėtina, kad jos importas padidės ir Kinijoje (+1,3 proc.), kur vartojimas auga, o vidaus gamyba šiek tiek traukiasi. Pasaulinės eksporto apimtys mažės 0,2 proc. Ypač reikšmingas jautienos eksporto sumažėjimas yra numatomas JAV (-12 proc.). Tačiau tarp didžiausių šalių tiekėjų pirmauja Brazilija ir Australija, kurių jautienos eksporto kreivė turėtų šiek tiek kilti. Ypač tikėtina, kad Australijoje išaugs jautienos eksportas dėl sumažėjusios jos gamybos ir padidėjusios paklausos iš JAV. Todėl tikimasi, kad 2025 m. Australijoje eksportas bus rekordinis.

Manoma, jog dėl stipraus JAV dolerio ir didelės produkcijos JAV kiaulienos eksporto kainos artimiausiu metu išliks žemos. Tuo tarpu Brazilijos eksportui šiuo metu progrnozė palankesnė dėl didelės paklausos ir palankių prekybos sandorių. Tikėtina, kad ES kainos išliks žemos dėl pasiūlos pertekliaus.

Paukštienos rinkos perspektyvos

Tikimasi, kad paukštienos eksporto kainos sausio pabaigoje išliks didelės dėl didelės paklausos pagrindinėse rinkose. Nepaisant eksporto iššūkių, JAV kainos išlieka aukštos, o rekordinis Brazilijos augimas palaiko pelningumą. ES kainos taip pat išliks aukštos, nors didelės gamybos sąnaudos gali apriboti eksporto konkurencingumą.

"Rabobank" prognozuoja, jog pasaulinė paukštienos pramonė šiemet turėtų augti 2,5–3 proc., nes tai lemia vartotojams sąlyginai patrauklios jos produkcijos kainos ir auganti gyventojų perkamoji galia. Tačiau šis sektorius susiduria su paukščių gripo ir geopolitikos iššūkiais.

Be to, pasak banko analitikų, augimą palaikė besikeičiantys vartojimo modeliai, kai pirmenybė teikiama paukštienai, taip pat stipri pramonės rinkodaros ir naujų produktų kūrimo galia bei tam tikras paklausos atsigavimas po kelerių metų lėto augimo (arba netgi paklausos kritimo) keliuose regionuose po Covid-19 pandemijos.

Santykinai nauja tendencija yra klientų įsipareigojimas siekti tvarumo, dėl kurio išsivysčiusiose šalyse papildomai pereinama prie paukštienos, nes jos anglies dioksido pėdsakas yra santykinai mažesnis, palyginti su kitais gyvūniniais baltymais. Didžiąją augimo dalį lems besivystančios Pietryčių Azijos rinkos, aktyviai veikiančios Lotynų Amerikoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje. Tačiau išsivysčiusios rinkos taip pat toliau augs, o Europa šiuo metu apskritai lenkia pasaulinės rinkos augimą.

Pasaulinės pasiūlos augimui išliko gana didelis iššūkis dėl paukščių gripo poveikio ir mažos pasaulinės veislinių gyvūnų pasiūlos. Tikėtina, kad dėl to išliks tam tikri plėtros apribojimai tuose regionuose, kuriuose patiriami didžiausi iššūkiai. Tikimasi, kad veiklos sąnaudos išliks palyginti stabilios dėl Šiaurės Amerikos ir Brazilijos gausaus kukurūzų ir sojų pupelių pasiūlos. Didžiausia rizika perspektyvai yra galimi El Nino metai ir pasėlių auginimo pokyčiai Europoje.

Paukščių gripas išliks pagrindiniu iššūkiu pramonei 2025 m. ir reikšmingu potencialiu vietos rinkų ir pasaulinės prekybos trikdymu. Pasaulinė prekyba išliks stipri, tačiau ją paveiks didėjanti geopolitinė įtampa ir nuolatinis spaudimas dėl paukščių gripo. Perėjimas prie didesnio dėmesio maisto ir išteklių saugumui, vietos ekonomikai ir globalesniems prekybos ryšiams greičiausiai apsunkins prieigą prie kelių rinkų. Tai sukurs besikeičiančius prekybos srautus ir didesnį apimties bei kainų nepastovumą. Nuolatiniai iššūkiai Artimuosiuose Rytuose dar labiau sukels globalią tiekimo įtampą dėl nuolatinio prekybos nukreipimo pietiniu maršrutu tarp Europos, Vidurinių Rytų, Afrikos ir Azijos.

2025 m. perspektyvos atrodo teigiamos, tačiau išlaikyti rinkos pusiausvyrą bus būtina norint išlaikyti teigiamą pramonės pagreitį.

Augimas matėsi jau pernai

Žurnalo „Agrorinka“ duomenimis, 2024 m. sausio–lapkričio mėn. vidutinė galvijų supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę Lietuvos įmonėse, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 6,23 proc. ir sudarė 368,38 EUR/100 kg. Analizuojamu laikotarpiu Lietuvos įmonėse pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę buvo paskersta ir suklasifikuota 125,849 tūkst. galvijų – 3,16 proc. mažiau nei 2023 m. analogišku laikotarpiu.

Kaip ir įprasta, daugiausia buvo suklasifikuota karvių (49,78 proc.), jaunų bulių (23,63 proc.) ir telyčių (16,91 proc.) skerdenų, nuo bendro suklasifikuotų galvijų skaičiaus. 2024 m. sausio–lapkričio mėn. tik telyčių skerdenų buvo suklasifikuota daugiau – 3,35 proc., o visų kitų rūšių galvijų skerdenų buvo suklasifikuota mažiau, t. y. jaunų bulių – 4,64 proc., bulių – 8,58 proc., jaučių – 30,33 proc., karvių – 3,17 proc., 8 mėnesių ir jaunesni nei 12 mėnesių galvijų – 15,60 proc., palyginti su 2023 m. sausio–lapkričio mėn.

Kiaulės taip pat brango

2024 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje kiaulių skerdenų supirkimo kaina 4,54 proc. buvo aukštesnė už vidutinę ES kainą. 2024 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvos įmonėse pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę buvo suklasifikuota 559,245 tūkst. kiaulių – 4,27 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos rinkoje vyravo aukščiausios (S) ir puikios (E) raumeningumo klasių kiaulių skerdenos. Šių raumeningumo klasių kiaulių skerdenos 2024 m. sausio–lapkričio mėn. sudarė 76,98 proc. nuo bendro suklasifikuotų kiaulių skaičiaus, o 2023 m. sausio–lapkričio mėn. – 78,96 proc. 2024 m. sausio–lapkričio mėn. vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę Lietuvoje vidutiniškai sudarė 216,83 EUR/100 kg ir buvo 6,97 proc. žemesnė nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Analizuojamu laikotarpiu vidutinė kiaulių E klasės supirkimo kaina Lietuvos skerdyklose sudarė 218,92 EUR/100 kg skerdenų ir buvo 6,96 proc. žemesnė nei 2023 m. sausio–lapkričio mėn. Kiaulių vidutinė E klasės supirkimo kaina ES rinkoje tuo pačiu laikotarpiu sudarė 209,41 EUR/100 kg ir buvo 8,61 proc. žemesnė nei 2023 m. sausio–lapkričio mėn. Analizuojamu laikotarpiu kiaulių reprezentacinė E klasės vidutinė skerdenų supirkimo kaina daugelyje ES šalių mažėjo, išskyrus Kiprą (+6,03 proc.) ir Švediją (+3,40 proc.). 2024 m. sausio–lapkričio mėn. kaimyninėse šalyse brangiausiai už kiaulieną buvo mokama Latvijoje – 229,00 EUR/100 kg, tačiau kaina buvo 6,92 proc. žemesnė nei 2023 m. sausio–lapkričio mėn. Lenkijoje kiaulių E klasės supirkimo kaina sumažėjo 9,56 proc. (iki 215,05 EUR/100 kg). Vokietijoje ir Ispanijoje, kurios yra didžiausios kiaulių augintojos ES, kiaulių supirkimo kainos analizuojamu laikotarpiu atitinkamai siekė 219,56 EUR/100kg (-7,40 proc.) ir 212,29 EUR/100kg (-8,08 proc.).

Avienos rinka traukėsi

2024 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvos skerdyklose mažėjo avių skerdimai. 2024 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos skerdyklose avių skerdimai sumažėjo 24,56 proc., iki 5,270 tūkst. vnt. Iš to skaičiaus 67,67 proc. avių Lietuvos skerdyklose buvo paskerstos grąžintinais pagrindais. Avių, vyresnių kaip 12 mėn. amžiaus skerdimai sumažėjo 39,68 proc. (iki 2,672 tūkst. vnt.), o ėriukų (iki 12 mėn. amžiaus), atvirkščiai, padidėjo 1,64 proc. (iki 2,598 tūkst. vnt.), tačiau tai nekompensavo bendro skerdimų skaičiaus sumažėjimo. Avienos skerdenų gamyba, palyginti su 2023 m. sausio–lapkričio mėn., sumažėjo 24,63 proc. ir sudarė 110,370 t.

Analizuojamu laikotarpiu vidutinė supirktų avių kaina sudarė 619,86 EUR/100 kg (skerdenų svorio) ir 227,99 EUR/100 kg (gyvojo svorio), tai atitinkamai 2,55 proc. ir 3,86 proc. žemesnės kainos nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

2024 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvos įmonėse buvo paskerstos 36 ožkos ir (ar) ožiai – 28,57 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Visi jie Lietuvos skerdyklose buvo paskersti grąžintinais pagrindais.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis