Metas, kai iliuzijas nurungė realizmas

Man asmeniškai tai buvo ne tik iššūkių, bet ir brandos bei persiorientavimo metai. Reikėjo apsispręsti dėl darbinės veiklos, priimti nelengvą sprendimą keisti darbo vietą, nes 29 metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) buvo pagrindinė darbo vieta, kurioje teko pakeisti visas darbines pozicijas – nuo asistentės iki kanclerės. Tačiau išėjimas iš komforto zonos reiškia tolesnį tobulėjimą ir kompetencijų plėtojimą.

Dabartinės mano – prorektorės strateginei plėtrai ir finansams – funkcijos, tokios kaip universiteto finansų valdymas, siekiant užtikrinti finansinį tvarumą ir veiksmingą išteklių naudojimą, tvarios plėtros politikos kūrimas, bendradarbiavimas su socialiniais ir verslo partneriais, absolventais, valdžios institucijomis, siekiant VDU strateginių tikslų ir užtikrinant finansinę paramą pagrindinėms iniciatyvoms, man yra nauji iššūkiai.

Tačiau tai nereiškia, kad žemės ūkio reikalai ir problemos nebus man svarbios. Kaip mokslininkė ir profesorė, ir toliau gilinsiuosi į žemės ūkio finansavimo problemas, bioekonomikos iššūkius, žemės ūkio ir kaimo plėtros perspektyvas. Kaip prorektorė, lieku atsakinga už didžiuosius ŽŪA projektus – Agroinovacijų parko steigimą, fermos-laboratorijos statybą, Agrobiotechnologijų tyrimų centro įkūrimą ir finansavimo šaltinių paiešką. Šių projektų įgyvendinimas turės didelę įtaką žemės ūkio verslo raidai inovacijų ir technologijų diegimo kontekste.

Kokias viltis dedu į ateinančius 2026-uosius, kokių permainų laukiu ir tikiuosi? 2026-ieji man yra vilties metai – viliuosi, kad užsibaigs Ukrainos ir Rusijos karas. Visi kiti klausimai, iššūkiai ir problemos nublanksta prieš nekaltų žmonių žūtis. O ateinančiais metais Lietuvos žemdirbiams norisi palinkėti ne skambių lozungų, o to, kas iš tiesų svarbu kasdienybėje:

* Prognozuojamumo – kad sprendimai būtų planuojami ne paskutinę minutę, o taisyklės nesikeistų sezono viduryje.

* Derlingų metų ir palankių orų – ne tik lietaus ar saulės, bet pusiausvyros, kuri leistų dirbti be nuolatinės įtampos.

* Sąžiningų kainų – kad užaugintas derlius būtų vertinamas ne tik rinkos skaičiais, bet ir įdėtu darbu.

* Mažiau biurokratijos, daugiau pasitikėjimo – kad popieriai netaptų didesne našta nei pats laukas.

* Tvirtų bendruomenių – kaimynystės, kurioje dalijamasi technika, patirtimi ir ne tik rūpesčiais, bet ir sprendimais.

* Sveikatos ir ištvermės – nes žemdirbio darbas reikalauja ne tik rankų, bet ir nervų.

* Ir svarbiausia – pasididžiavimo savo darbu. Nes be žemdirbių nėra nei maisto saugumo, nei gyvos Lietuvos kaimo. Tad tegul ateinantys metai būna ne lengvesni, o teisingesni. Sau 2026-aisiais palinkėčiau sveikatos, darnos šeimoje ir sėkmės darbe.

VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ