Pradėdamas baigiamąjį konkurso „Metų ūkis 2025“ renginį, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pasidžiaugė, kad žiemos negandos nesutrukdė visiems susirinkti į tokią puikią šventę.
„Lenkiuosi žemai prieš jus, nes jūs to verti, – kalbėjo LŪS pirmininkas. – Jūs esate jėga, žemės ūkio sektoriaus žmonės ir tie, kurie tam sektoriui prijaučia. Kiekvienas šio sektoriaus žmogus kasdien sukuria po mažą stebuklą, nes būtent dėl jo darbo vidutiniškai apie 170 Lietuvos žmonių yra sotūs. O viso šalies agrosektoriaus pastangomis bado jausmo nepatiria milijonai žmonių – tiek ir aplink mus, tiek ir tolimose šalyse. Mūsų misija yra, kad visada taip ir būtų. Jūs esate bendruomenė, atliekanti strategiškai svarbią šalies saugumui misiją – aprūpinate Lietuvos gyventojus saugiu ir sveiku maistu. Tai bendruomenė, kuri žino, kas yra atsakomybė darbe, bendruomenė, kuri ne kartą įrodė, kad kantrybe, užsispyrimu, išradingumu ir didelėmis pastangomis net ir beviltiškai nepalankiomis sąlygomis galima užpildyti aruodus, užtikrinti, kad ant stalo visada būtų duonos.“
Kėdainių r. savivaldybės meras Valentinas Tamulis irgi sveikino geriausius šalies ūkininkus, šį kartą susirinkusius Kėdainiuose – Lietuvos kultūros sostinėje. „Reikia čia visiems pabūti ir galų gale pašvęsti, nes jūs esate verti to, kad darbus nudirbus reikia ir šventes švęsti. O LŪS pirmininkui R. Juknevičiui už gražų bendradarbiavimą ir gražų bendravimą norėčiau įteikti dovanėlę. Galime pasidžiaugti ir Kėdainių krašto ūkininkais, kurie ne tik krepšinio turnyrus organizuoja, bet ir kelių žvyravimo programą mums padeda vykdyti, sniegą iš miestų gatvių išvežti, bet jie prisidėjo ir prie kultūros sostinės, parėmė ją“, – teigė Kėdainių meras V. Tamulis.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas kalbėjo: „Seimo vardu sveikinu čia susirinkusius pačius geriausius mūsų profesijos žmones, kurie savo darbu sukuria galimybę visiems pasijusti sotiems ir laimingiems. Jūs sukuriate puikų, skanų, gerą derlių, produktą, jūs priimate daug mūsų svečių, norinčių susipažinti su Lietuva, aplankyti gražiausius jos kraštus ir vietas, būtent – mūsų ūkius. Mes labai gerai jaučiamės čia, Kėdainiuose, kartu su jumis, bet noriu palinkėti, kad jūs lygiai taip pat gerai jaustumėtės atvykę į Lietuvos Seimą, kuris iš tikrųjų skiria dėmesį, kad tos problemos, kurios yra, buvo ir turbūt bus, būtų vienaip ar kitaip sprendžiamos. Galime pasidžiaugti, kad šioje kadencijoje žemės ūkis buvo pripažintas strategine šalies ūkio šaka. Manau, kad tie susitikimai Seime su ūkininkų organizacijų, su Lietuvos žemės ūkio tarybos žmonėmis tikrai buvo produktyvūs, galėjome pasikeisti nuomonėmis ir numatyti tuos sprendimus, kurie jums tikrai reikalingi.“
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė besidžiaugiantis, galėdamas būti Kėdainiuose, nes jie – Lietuvos širdis, o šiais metais Kėdainiai dar yra ir Lietuvos kultūros sostinė. „Čia žemė nuostabi savo derlingumu ūkininkams, čia galime pagerbti jus, kuriančius mūsų kaimo ateitį. 2025-ieji nebuvo nei jums, nei Žemės ūkio ministerijai dosnūs, turėjome ir gamtos iššūkių, ir visų kitų problemų, kurios susikūrė per tuos metus, bet jūs savo darbu įrodėte, kad efektyvumas ir tvarumas gali eiti kartu. Jūs investuojate į tvarumą, į tiksliąsias technologijas ne dėl to, jog tai yra madinga, o todėl, kad suprantate, jog tos technologijos tausoja žemę ir išteklius. Šeimos ūkiai, puoselėjantys tradicijas, yra pagrindinis mūsų kaimo pamatas. O lietuviškos produkcijos gera kokybe džiaugiamasi ir savo šalyje, ir už jos ribų. Laureatams linkiu visokeriopos sėkmės ir suprasti, kad ši diena nėra finišas – tai tik įrodymas, kad jūs einate teisingu keliu ir esate pavyzdys visiems kitiems“, – sveikindamas ūkininkus linkėjo ministras.
Sėkmės geriausiems šalies ūkininkams taip pat linkėjo Ministrės Pirmininkės patarėjas žemės ūkio klausimais, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Arūnas Dudėnas ir kt.
Generalinių konkurso „Metų ūkis 2025“ rėmėjų vadovai – šiemet veiklos 20-metį mininčios AB „East West Agro“ (EWA) generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas bei UAB „Scandagra“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas – džiaugėsi ilgamete partneryste su žemdirbių bendruomene ir galimybe būti patikimais LŪS sąjungininkais. Geriausius ūkininkus sveikino ir kiti šios šventės rėmėjai.
Baigiamojo renginio „Metų ūkis 2025“ pagrindinio informacinio rėmėjo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ ir portalo „ukininkopatarejas.lt“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas sveikino visus bendraminčius ir bendražygius bei rimtai teigė: „Nepriklausoma visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucija surengė žemdirbių apklausą ir nustatė, kad tie ūkiai, kurie prenumeruoja ŪP, gavo 37 proc. didesnį pelną nei tie, kurie sėdėjo feisbuke. Nes laikraštis ne tik atneša žemės ūkio naujienas, bet jame ūkininkai dalijasi savo patirtimi, praktika, o LŪS pirmininkas R. Juknevičius ŪP pasisako vieną kartą per savaitę, vicepirmininkai ir prezidiumo nariai Zigmantas Aleksandravičius, Zita Dargienė, Gedas Špakauskas, Martynas Puidokas yra nuolatiniai ŪP nuomonės formuotojai. Daugelis šalies ūkininkų laikraščio puslapiuose išreiškia savo nuomonę agropolitikos ir kitais klausimais. Su LŪS esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, dirbame ranka rankon, palaikome visas jūsų akcijas, rengiame reportažus iš demonstracijų Lietuvos sostinėje ir Briuselyje.“ Redakcija dovanojo LŪS 100 „Ūkininko patarėjų“ – 2027 m. laikraščio prenumeratą, nes tiek numerių kasmet išleidžiama.
2025 m. konkurse dalyvavo per 260 ūkių. Tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai, kurių bendrai yra 50 proc. Gyvulininkystės ir mišriųjų ūkių šiek tiek mažiau – atitinkamai 18 proc. ir 19 proc. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis, ūkio specializacijos pasiskirstė taip: 54 augalininkystės, 19 gyvulininkystės, 20 mišriosios specializacijos, 7 daržininkystės, po 3 bitininkystės ir sodininkystės bei keli netradicinės veiklos ūkiai.
Ryškiausias iš visų laimėtojų tiek savo dydžiu (1 620 ha), tiek ūkininkavimo veiklos įvairove yra Kauno r. savivaldybės pirmos vietos laimėtojo Andriaus Banionio ūkis. Jame per 660 galvijų, 3 tūkst. kiaulių, 20 tūkst. paukščių, 20 bičių šeimų. Ūkyje pasodintas įvairių vaismedžių sodas. Spaudžiamas rapsų, sėmenų ir kanapių aliejus. Ūkio verslo koncepcija – nuoseklus procesas nuo auginimo lauke iki galutinio produkto vartotojui, nuo pašarų gamybos iki perdirbimo ir realizacijos. Visa produkcija – duonos ir konditerijos gaminiai, pieno ir mėsos produktai, kiaušiniai, medus – parduodama vartotojams per mažmeninės prekybos tinklus ir mobiliuosius ūkininkų turgelius.
Tarp augalininkystės ūkių didžiausias yra Kėdainių r. savivaldybės pirmos vietos laimėtojas Vaidos ir Pauliaus Staliorių ūkis, esantis Krakių seniūnijoje. Šeima ūkininkauja jau 20 metų. Šiandien ūkyje dirbamos žemės plotas – beveik 1 000 ha. Tai modernus, taikantis naujausias technologijas augalininkystės ūkis, ūkininkavimo pradžią siejantis su pirmąja parama, įsipareigojimais ir didžiulėmis investicijomis į modernią vakarietišką įrangą bei techniką. Didžiąją dalį žemės plotų ūkyje užima žieminiai kviečiai ir rapsai, auginami ankštiniai augalai ir cukriniai runkeliai.
Anykščių r. savivaldybės pirmos vietos laimėtojai Juozas, Vytautas ir Karolis Baniai – trys vienos šeimos kartos, darniai besitvarkantys mišriosios specializacijos 1 000 ha ir per 600 galvijų turinčiame ūkyje. Ūkis, įkurtas 1992 m., nuolat augo ir jį stengiamasi išlaikyti pienininkystės krypties, nepaisant to, kad ji jau ne kartą patyrė didelį nuosmukį. Belieka džiaugtis, kad yra šeimų, kuriose karta iš kartos tęsiamos gilios žemdirbystės tradicijos, o ypač darbuojantis su gyvuliais, kai darbas vyksta visais metų laikais, kiekvieną metų dieną.
Tarp didžiausių gyvulininkystės ūkių – Lazdijų r. savivaldybės Būdviečio seniūnijoje ūkininkaujantis Nerijus Antanas Narauskas, laikantis per 200 pienininių ir mėsinių galvijų, dirbantis per 450 ha, auginantis javus, ankštinius ir pašarinius augalus, kuriais šeriami gyvuliai. Jis ūkininkauja nuo 2001 m. ir per savo ilgametę patirtį nuolat diegė naujas technologijas bei tvaraus ūkininkavimo praktiką, ne kartą yra patekęs tarp produktyviausių šalies pieno ūkių.
Visi žinome, kad sodininkams 2025 m. buvo ypač sudėtingi dėl ilgai trukusių pavasarinių šalnų ir vasaros lietaus. Tad tarp konkurso laimėtojų esantys sodininkystės ūkiai turėjo atlaikyti jiems kliuvusius išbandymus. Jonavos r. savivaldybės pirmos vietos laimėtojas Paulius Žemaitis anketoje nurodė auginantis 3,5 ha braškių ir 40 a vynuogių. Ūkininkauti P. Žemaitis pradėjo 2019 m., pasinaudojęs jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa, įsigijęs kelis hektarus žemės. Jau nuo pat pradžių žinojo, kad neturės tradicinio augalininkystės ūkio, o svajojo apie vynuoges ir galbūt vyną. Bet pasitarus su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistais, viskas prasidėjo nuo braškių auginimo. Dėl svajonės turėti ūkį teko parduoti ir brangų „Harley-Davidson“ motociklą. Gyvenimas visada pilnas išbandymų, todėl reikia tikėtis, kad šie metai bus dosnūs ne tik P. Žemaičiui, bet visiems ūkiams.
Tarp visų 2025 m. laimėtojų mažiausią ūkį turi Kauno r. savivaldybės Čekiškės seniūnijoje įsikūrę antros vietos laimėtojai Indrė ir Tadas Subačiai. Ūkis tik apie 2 ha, auginamos aktinidijos. Ūkininkavimo pradžia buvo grįsta moksliniu domėjimusi. Studijuodamas ir rašydamas mokslinį darbą apie aktinidijas, T. Subačius įgijo žinių, kurias panaudojo 2022 m. kurdamas savo ūkį. Žmona rūpinasi augalų tręšimu ir būklės stebėjimu, o vyras aktyviai prižiūri augalus. Vyresnysis sūnus padeda rinkti derlių. Rajono komisijos vertinimu, šis ūkis – tvarus, nuosekliai besivystantis, inovatyvus ir išties išskirtinis.
Kaip netradiciškiausia tarp visų laimėtojų – Kupiškio r. savivaldybės antros vietos laimėtoja Rima Paliulienė, kuri puoselėja šeimos kepyklėlę, įkurtą 2019 m. Pagrindinė veikla – naminės duonos, bandelių ir konditerijos gaminių kepimas. Kepyklėlėje puoselėjamas iš kartos į kartą perduodamų tradicijų išsaugojimas, kaimiškoje krosnyje kepama bemielė juoda ruginė duona, naminės bandelės, konditerijos gaminiai, nenaudojant jokių sveikatai galinčių pakenkti priedų. Savo veiklą pradėjo nuo duonos kepimo pirmiausia sau, artimiesiems, giminėms. Vėliau po truputį pradėjo plėstis, parašė projektą, gavo finansavimą ir įsirengė kepyklėlę.
Šiemet tarp laimėtojų – 7 daržininkystės ūkiai. Iš jų išsiskiria Vilniaus r. savivaldybės pirmos vietos laimėtojai Eglė ir Ježis Gvozdovičiai, nurodę, kad dirba 500 ha ūkį. Be kviečių, rapsų ir ankštinių augalų auginimo, Kenos k. įsikūrusiame ūkyje nemažą vietą užima bulvės. Ūkininkauti šeima pradėjo 2015 m., kai pasisodino 1 ha bulvių bei šiek tiek įvairių daržovių. Tad ūkis per dešimtmetį tiesiog užaugo, o ūkio pajamos iš bulvių dabar sudaro apie pusę visų pajamų. Ūkininkai Vilniaus krašte augina įvairias bulves, kurias paskui tiekia sostinės restoranams ir norintiems jų įsigyti vartotojams.
Bendrai tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 260 ha, ūkininkaujančiųjų vidutinis amžius – 45 m., o ūkininkauti pradėję 2007–2008 m. Tarp antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis – 183 ha, vidutinis amžius – 42 m. Tarp trečiosios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 156 ha, vidutinis amžius – 41 m.
Pastebima aiški tendencija – daugėja vis aukštesnį išsilavinimą turinčių ūkininkų. Pagal išsilavinimą 52 proc. laimėtojų nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, aukštesnįjį – 18 proc., spec. vidurinį – 27 proc., o kitą išsilavinimą nurodė turintys tik 5 proc.
Pagal tradiciją kasmet paminimas vyriausias ir jauniausias tarp visų konkurso laimėtojų. 2025 m. konkurse vyriausias laimėtojas yra iš Vilkaviškio r. savivaldybės Pilviškių seniūnijos Mažučių k. 72 m. Kazimieras Venckus. Jis su dviem sūnumis Kazimieru ir Vaidotu valdo Venckų šeimos ūkį ir yra rajono pirmos vietos laimėtojai, turintys augalininkystės ūkį ir drauge dirbantys 740 ha žemės. Jauniausias tarp nominantų – iš Pakruojo r. savivaldybės 22 m. Domas Bajoriūnas, ūkininkaujantis drauge su 26 m. broliu Roku ir abu esantys trečios vietos laimėtojai. Broliai puoselėja 100 ha augalininkystės ūkį.
Autoriaus nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.