Įsivaizduokime ūkį, visiškai aprūpintą technika, įrankiais ir priemonėmis, bet… be ūkininko, be agronomo, be žmonių. Kiek ir ką toks ūkis užaugins? Taigi, norint tinkamai panaudoti priemones, reikia žmonių, kurie žino, ką ir kada bei kaip padaryti, kad būtų sukurta vertė. Lygiai taip pat ir dirvožemyje: specifines funkcijas atliekantys mikroorganizmai – tai dirvožemio ūkininkai, agronomai, mechanizatoriai, kiekvienas turi savo funkciją ir žino ką ir kada daryti.
Gyvybingas dirvožemis
Šių dviejų žodžių derinį teko girdėti kiekvienam ūkininkui. Visi nori turėti gyvybingą dirvą, nes žino, kad dirvožemio gyvybingumas tiesiogiai susijęs su augalais. O dabar, prieš tęsdami, susitarkime: kas yra „gyvybingas dirvožemis”? Trumpam grįžkime prie to milijono šaukštelyje: kiekvienas mikroorganizmas turi savo specifinę funkciją, nebūtinai naudingą augalams.
Grybiniai patogenai – augalų ligas sukeliantys mikroskopiniai grybai (Puccinia spp. – rūdys, Fusarium spp. – fuzariozė, Septoria sp. – septoriozė, Blumeria sp. – miltligė, Bipolaris sp. – rudadėmė dryžligė, Verticillium sp. – verticiliozė, Sclerotinia sp. – sklerotinis puvinys ir kt.) – tai taip pat gyvybė! Taigi, gyvybingas dirvožemis pats savaime nereiškia funkciškai veiksmingo ar juolab sveiko dirvožemio.
Svarbu, kad tam tikrais augimo tarpsniais lauke dominuotų reikiamą darbą ir efektyviai jį atliekantys mikroorganizmai. Pavyzdžiui, Trichoderma spp. mikroskopinių grybų yra daugiau nei 100 rūšių, kurios skiriasi savo savybėmis ir gebėjimais. Bacillus spp. bakterijų yra daugiau kaip 400 rūšių su nevienodomis funkcinėmis savybėmis. Konkretus bakterijos štamas atlieka konkrečią funkciją ir, beje, to paties pavadinimo bakterija nebūtinai turės tą pačią savybę – tai priklauso nuo klimato zonos ir dirvožemio, kuriame bakterija vystėsi.
Ar gyvybingas Jūsų dirvožemis? Greičiausiai taip. O ar gyvybingas funkciškai? Jei lauke matote ligų požymius arba dirvožemio kokybiniai parametrai prastėja, tuomet atsakymas veikiausiai neigiamas. Kodėl?
Monokultūrinis laukas
Kviečių laukas, rapsų laukas ar kitiems augalams tais metais skirtas laukas vadinamas monokultūriniu. Kai auga vienos rūšies augalai, ima vyrauti tam tikrų rūšių mikroorganizmai, kurių gyvybinis ciklas prisitaiko prie tų augalų. Atsiranda disbalansas ir mažėja funkcinių mikroorganizmų įvairovė. Tolesnėje vegetacijoje dėl dideliame plote augančio monokultūrinio pasėlio pradeda dominuoti augalams žalingi mikroorganizmai. Patogenai – augalų ligas sukeliantys mikroorganizmai – maitinasi svetimu prieinamu maistu, dauginasi, bet mainais nieko neduoda.
Patogenai dirvožemyje egzistuoja natūraliai, tačiau patogenai neturi dominuoti! Monokultūriniame lauke trūksta augalų rūšių įvairovės, taigi ir funkcinės mikrobiologinės įvairovės. Patogenai neturi deramos konkurencijos, todėl vystosi gaudami mažai pasipriešinimo.
Gyvybė dirvožemyje nuolat kinta
Žiemą, dirvožemio temperatūrai nukritus žemiau +5 °C, vegetacija sustoja, todėl mažėja ir dirvoje esančių mikroorganizmų, tarp jų ir funkcinių bakterijų populiacija. Mikroskopiniai patogeniniai grybai, pavyzdžiui, Fusarium nivale (pavasarinio pelėsio sukėlėjas) yra atsparesni temperatūrinei aplinkai ir gali augti iki -6 °C.
Kylant dirvožemio temperatūrai ir atsinaujinant augalų vegetacijai, mikroorganizmų, kurie atsakingi už augalams prieinamas maisto medžiagas, poreikis gerokai padidėja. Tokių mikroorganizmų reikia būtent tuo metu, bet lauke auga monokultūrinis pasėlis, o mikroorganizmų bioįvairovė yra sumažėjusi, todėl augalai ne taip gerai maitinasi, kaip turėtų.
Prieš vasarojaus sėją, tiek mitybos, tiek prieš patogeninės funkcijos mikroorganizmų populiacija būna sumažėjusi. Tokiu metu vasariniams pasėliams ruošiamame lauke nėra kam maitinti dirvožemio mikroorganizmų – visą žiemą vegetacija nevyko. Pasėjus vasarojų, funkcinių mikroorganizmų poreikis didelis, o laukas – nepasiruošęs.
Nuėmus derlių, dirva užklojama daugiatone augalų liekanų antklode. Tai geras organinės anglies ir maisto medžiagų šaltinis, tačiau dirvožemyje tuo metu nedominuoja pirminiai skaidytojai – mikroskopiniai grybai. Jie iš anksto negalėjo prisidauginti, nes nebuvo maisto. Tačiau ant augalinių liekanų esantys patogeniniai grybai turi mechanizmą augti tiek ant gyvų, tiek ant negyvų augalų ir, maitindamiesi negyva organika (iš augalinių liekanų), didina savo populiaciją – ruošiasi sutikti būsimą pasėlį. Maisto medžiagos efektyviai nepanaudojamos, patogenai dauginimuisi turi daug maisto medžiagų.
Dirvožemio mikrobiologinę funkciją galima atkurti
Prisitaikydami prie pasėlio mikrobiologinio sezoniškumo, funkcinių bakterijų arba grybų skaidytojų populiaciją dirvožemyje galime atkurti ir gerokai sumažinti neigiamus monokultūros ir sezoniškumo padarinius pasėliui.
Atsinaujinus vegetacijai, pavasarį, kai augalams reikia pasiekiamų maisto medžiagų, pasėliuose bakterinis produktas Biomas GROW, išpurkštas pirmu važiavimu, užtikrins, kad šaknų zonoje mitybos bakterijų būtų iki pat vegetacijos pabaigos. Augalas nejaus P, K ir N trūkumo ir vystysis tolygiai. Biotechnologijų įmonės „Bioversio” kasmetiniai bandymai nuo 2016 m. rodo, kad toks Biomas GROW panaudojimas sukurs 7–9 proc. derliaus priedą, arba jau pirmąjį sezoną kompensuos 23 proc. visų trąšų normos, kuri įprastai naudojama ūkyje.
Vegetacijos pradžioje vasarojuje, kaip ir žieminių atveju, Biomas GROW bakterijos dauginsis šaknų zonoje – augalams fiksuos atmosferinį azotą, tirpins P ir K iš netirpių junginių dirvožemyje. Biomas PROTECT bakterijos, kurios taip pat dauginsis šaknų zonoje, saugos šaknyną nuo patogenų – augalai vystysis sveikesni. Preparatas veikia nuo plataus spektro grybinės kilmės patogenų genčių, tokių kaip Fusarium, Verticillium, Botrytis, Bipolaris ir kt.
Dirvožemio mikrobiologija yra svarbi augalininkystės kategorija. Jei mes pasirūpinsime dirvožemiu, jis pasirūpins mūsų pasėliais.
Sužinokite daugiau www.bioversio.lt Produktų įsigyti galima Bioversio arba Baltic Agro
Partnerio turinys