Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Siekdama gerinti dabartinių ir būsimų kartų gyvenimo kokybę, Europos Komisija parengė ambicingą tvaraus ekonomikos augimo strategiją – Žaliąjį kursą, kurio tikslas – užtikrinti kokybišką aplinką, saugoti ir atkurti bioįvairovę ir ekosistemų funkcijas.
Svarbus resursas senka
Šių metų gegužę paskelbta Europos biologinės įvairovės strategija iki 2030 metų taip pat kelia ambicingus tikslus žemės ūkiui – pasiekti, kad 25 proc. ES žemės ūkio sudarytų organinė žemdirbystė, iki 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, didinti ekologinio ūkininkavimo ir didelės biologinės įvairovės kraštovaizdžio elementų skaičių žemės ūkio paskirties žemėse.
Siekiant sėkmingai įgyvendinti šiuos Europos biologinės įvairovės strategijos tikslus, reikia dėti daug pastangų norint pašalinti tiesioginius ir netiesioginius biologinės įvairovės ir gamtos išteklių nykimo veiksnius.
Vienas vertingiausių gamtos išteklių yra dirvožemis. Šis gyvybiškai svarbus resursas, deja, sparčiai senka – per pastaruosius 150 metų buvo prarasta pusė planetos dirvožemio.
Dirvožemio nykimas bei jo derlingumo mažėjimas yra opi viso pasaulio problema. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, apie trečdalis planetos žemės yra nualinta. Kasmet pasaulyje dėl intensyvaus ūkininkavimo prarandama apie 24 mlrd. tonų derlingo dirvožemio.
Jei ir toliau leisime dirvožemiui degraduoti tokiu tempu, žemdirbystės vaisias galėsime džiaugtis tik artimiausius 60 metų. Kad užtikrintume sveiką ateitį, labai svarbu aktyviai spręsti dirvožemio nykimo problemą ir išsaugoti šį trapų neatsinaujinantį išteklių remiantis mokslo žiniomis ir praktikoje išbandytomis priemonėmis.
Dirvožemio svarba
Dirvožemis – viena svarbiausių mus supančių gamtinių terpių, kuri kartu su vandeniu ir oru yra gyvybės egzistavimo pagrindas. Dirvožemis tiesiogiai ir netiesiogiai yra augalų, gyvūnų ir žmonių gyvenimo terpė ir maisto šaltinis. Tai milijardų organizmų namai ir augalų augimo substratas. Geros agrarinės būklės derlingas dirvožemis yra viena pagrindinių šalies vertybių, užtikrinanti nepertraukiamą maisto gamybos ciklą. Tačiau vis dažniau pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, susiduriama su dirvos natūralaus derlingumo mažėjimu. Šis procesas daugiausia vyksta dėl ilgalaikės intensyvios ir netausojančios žemdirbystės, kai nesilaikoma sėjomainos principų, auginamos monokultūros, gausiai tręšiama sintetinėmis trąšomis, naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, dirva nepapildoma organinėmis medžiagomis. Dėl šių priežasčių mažėja humuso kiekis, dirvožemis tampa mažiau atsparus lietaus ir vėjo erozijai, žymiai sumažėja naudingųjų mikroorganizmų įvairovė. Prasideda užburtas dirvožemio degradacijos ratas – mažėjant derlingumui, ūkininkai didina sintetinių trąšų kiekį, jie kurį laiką gauna gerą derlių, tačiau dirva toliau degraduoja, rūgštėja ir praranda organinę medžiagą – humusą. Turint galvoje, kad dirvožemis formuojasi tūkstančius metų, geros jo agrarinės būklės palaikymas ir tvarus ūkininkavimas turėtų būti vienas pagrindinių žemdirbystės principų.
Mikrobiologinių trąšų gamybos konteinerio schema.Dirvožemio organinės medžiagos atkūrimo būdai
Kokias priemones turi rinktis ūkininkai, kad dirvožemis išliktų derlingas? Pirmiausia reikėtų taikyti sėjomainos principus, protarpinis sideratų (žaliųjų trąšų) auginimas leidžia dirvožemiui atsikurti, jis papildomas organinėmis medžiagomis, taip pat vienu iš pagrindinių augalams būtinų elementų – azotu. Labai svarbu tirti, ar dirva nėra per rūgšti, ar reikia kalkinti, nes rūgščioje dirvoje trąšos tampa sunkiai pasisavinamos, dar blogiau – rūgščioje dirvoje padidėja toksiškų sunkiųjų metalų kaupimasis augaluose.
Vienas pagrindinių organinių medžiagų papildymo dirvožemyje būdų yra tręšimas mėšlu. Tačiau dabar auginama nepakankamai gyvulių, kad organinių medžiagų kiekį dirvose būtų galima atkurti vien mėšlu. Kitas būdas – komposto naudojimas žemės ūkyje. Šis būdas mažiau paplitęs, tačiau neabejotinai vertingiausias siekiant ne tik tręšti, bet ir atkurti dirvos cheminius, fizinius bei mikrobiologinius parametrus. Kompostą galima vertinti kaip visavertę kompleksinę trąšą, kuri optimaliai pagerina dirvožemį, nėra rizikos pertręšti. Komposto gaminimas iš biologiškai skaidžių atliekų ir naudojimas dirvožemio kokybei gerinti išsprendžia daug kitų aplinkosaugos problemų. Tokiu būdu biologiškai skaidžios atliekos nepatenka į sąvartynus, kur nekontroliuojamai pūdamos skleidžia metano dujas į atmosferą ir sukelia klimato šiltėjimą. Kitas privalumas – natūralios organinės medžiagos, kurių taip trūksta, yra grąžinamos į dirvą. Tai vienas žiedinės ekonomikos pavyzdžių, kai iš atliekų gaminamas vertingas produktas, kurio naudojimas užtikrina geros dirvožemio agrarinės būklės palaikymą ir gerą augalų derlių. Kompostą įvairiais kiekiais gali gaminti visi – ūkininkai, sodininkai ar privačių namų sąvininkai, visi, kurie turi biologiškai skaidžių atliekų. Tai gali būti žemės ūkio, sodo ar virtuvės atliekos.
Mikrobiologinės trąšos dirvožemio kokybei gerinti
Įprastą kompostą galima naudoti iš karto arba jį papildyti maistinėmis medžiagomis ir mikroorganizmais naudojant vermikompostavimo metodą pasitelkiant Kalifornijos raudonuosius sliekus (Eisenia fetida), taip pat papildomai galima įterpti efektyviųjų mikroorganizmų (EM). Vermikompostavimas – procesas, kurio metu sliekai virtuvės, žemės ūkio atliekas, mėšlą, lapus ir kitas organines biologiškai skaidžias atliekas paverčia vertingomis organinėmis trąšomis, kurios vadinamos biohumusu. EM – tai specialiai atrinktos ir pagausintos gamtoje natūraliai egzistuojančios mikroorganizmų (bakterijų, grybelių, mikromicetų, aktinomicetų) padermės ir jų konsorciumai, kurie turi teigiamą poveikį humuso formavimui, organinių medžiagų mineralizacijai. Šių preparatų galima įsigyti specializuotose prekybos vietose.
Naudingieji mikroorganizmai, išskirti iš biohumuso: mikromicetai (A, B), bakterijos ir aktinomicetai (C).Pasitelkiant vermikompostavimą ir EM priedus, galima patiems pasiruošti ekologiškų skystų mikrobiologinių trąšų, tereikia pasigaminti konteinerį su drenažo surinkimo talpykla. Į konteinerį pridedama komposto ir įvairių žaliųjų sodo, daržo ar virtuvės atliekų mišinio (pvz., nupjautos apvytintos žolės, ravėjimo atliekų, lapų, nesumedėjusių augalų likučių, daržovių ir vaisių išspaudų), įleidžiama maždaug 1–2 kilogramus Kalifornijos raudonųjų sliekų į 100 litrų paruošto atliekų substrato. Visas konteinerio turinys tolygiai apliejamas EM mikrobiologinio preparato vandeniniu skiediniu (skiedimo norma 1:30–50), jo reikia apie 1–2 litrus į 100 litrų substrato. Konteineris uždengiamas perforuotu dangčiu, hermetiškai uždaryti negalima, nes sliekams ir mikroorganizmams būtinas deguonis. Periodiškai (kartą per savaitę) konteinerio substratas papildomai drėkinamas mikrobiologinio preparato ir vandens tirpalu. Maždaug po mėnesio ištuštinama filtrato talpykla, gaunamas rusvas skystis – mikrobiologinės trąšos. Gamybą galima tęsti toliau į substratą įterpiant šviežių sodo ar daržo biologiškai skaidžių atliekų ir periodiškai drėkinant mikrobiologiniu tirpalu.
Pagamintose skystose mikrobiologinėse trąšose yra daug azoto, fosforo, humuso, huminių ir fulvo rūgščių bei mikroorganizmų. Priklausomai nuo pradinių žaliavų ir naudojamo EM preparato, maistinių medžiagų kiekis galutiniame produkte gali skirtis.
Šias mikrobiologines trąšas geriausia naudoti iš karto, kai jos baigiamos gaminti, skiedžiant vandeniu 1:50. Šį tirpalą reikia įterpti į dirvą prieš sodinant arba augalų vegetacijos metu. Dėl produkte esančios didelės maistinių medžiagų ir humuso koncentracijos augalai geriau auga, pagerėja dirvožemio savybės, nebereikia papildomai naudoti mineralinių trąšų arba žymiai sumažėja jų poreikis. Dėl EM augalai tampa atsparesni ligų sukėlėjams, pagerėja organinių likučių skaidymas dirvoje nuėmus derlių.
Po mikrobiologinių trąšų gamybos likęs substratas yra sliekų kompostas (biohumusas), kuriame daug maistinių medžiagų, įvairių fermentų, vitaminų ir dirvožemio mikroorganizmų. Šis produktas yra puiki priemonė dirvožemio kokybei gerinti, jo cheminei, fizinei ir mikrobiologinei struktūrai atkurti. Biohumusas turėtų būti įterpiamas į lysves, vazonus ar šiltnamius prieš sodinant įvairias daržoves ar dekoratyvinius augalus.
Rimas MEIŠTININKAS, Spartakas PETROVAS
VšĮ „Grunto valymo technologijos“
2021-01-01