Milijonai įsisavinti. Kas ir už kiek saugos paukštelius bei vabalėlius? Grupė draugų? (III)

Palengvino negamybines investicijas

ŽŪM suteikė dar vieną progą žemdirbiams šmaikštauti, kad šią ministeriją netrukus gali tekti pervadinti į pelkių, paukštelių ir vabalėlių saugojimo ministeriją. Dėl plačiai ūkininkų auditorijai reikšmingų SP pakeitimų ir patobulinimų su ŽŪM tenka kaip reikiant pasikauti ir toli gražu ne į visas žemdirbių pastabas bei pasiūlymus atsižvelgiama. O štai galimybė pasinaudoti intervencinės priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ parama buvo palengvinta be spyriojimosi.

Europos Komisijai (EK) pateiktame antrajame SP keitime negamybinių investicijų priemonės apraše nebeliko sąlygos, kad paramos gavėjai turi atitikti aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus SP. Jeigu EK pakeitimus patvirtins, paramos biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimui ir išsaugojimui galės prašyti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nereiks sukti galvos dėl aktyvaus ūkininko kriterijų.

SP dėstoma, kad ši intervencinė priemonė skirta tvarkyti teritorijoms, kuriose anksčiau vyko ekstensyvi žemės ūkio veikla, tačiau šiuo metu ji yra nutraukta. Sutvarkę plotus, paramos gavėjai turi įsipareigoti 2 metus tuose pačiuose plotuose vykdyti tęstines natūralių ir pusiau natūralių pievų bei šlapynių tvarkymo veiklas ir deklaruoti plotus pagal ekoschemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“.

Už kasmetę natūralių ir pusiau natūralių pievų, šlapynių ir buveinių priežiūrą numatytos nemažos išmokos – apie 300 Eur/ha. Iš viso 2023–2027 m. ekoschemos veiklai „EB svarbos natūralių pievų tvarkymas“ suplanuota 10,7 mln. Eur, o „EB svarbos šlapynių tvarkymas“ – 2,7 mln. Eur išmokų.

Siekia praplėsti paramos gavėjų ratą

„Ūkininko patarėjas“ teiravosi ŽŪM, kieno iniciatyva ir kodėl keičiamas SP intervencinės priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ aprašas? Ar socialiniai partneriai tam pritarė? ŽŪM paaiškino, kad nuostatos dėl aktyvaus ūkininko atsisakyta, siekiant praplėsti galimą pareiškėjų ratą. Taip pat, atsižvelgiant į socialinių partnerių siūlymus, į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą papildomai įtrauktas elektrinių piemenų ir jų komponentų įsigijimas bei kelmų frezavimas.

Yra ir dar vienas įdomus pakeitimas – nebus taikomi intervencinei priemonei numatomų kompensuoti darbų įkainiai, nes jie nėra apskaičiuoti, o bus kompensuojamos faktiškai patirtos išlaidos pagal jas pagrindžiančius ir apmokėjimą įrodančius dokumentus.

ŪP jau ne kartą rašė apie pirmajame SP variante negamybinių investicijų priemonėje suplanuotus solidžius darbų įkainius. Už sumedėjusios augalijos pašalinimo ir sutvarkymo darbus norėta mokėti 1 600 Eur/ha, už pašalintos augalijos išvežimo darbus – 480 Eur/ha, už naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose įrengimą – 2 900 Eur/ha ir kt.

Vienos tokias paslaugas teikiančios įmonės vadovas ŪP tarstelėjo, kad buvo suplanuotos „riebios“ išmokos. Dabar ŽŪM susigriebė, kad darbų įkainiai nėra apskaičiuoti, tad jų atsisakoma, tačiau numatoma vidutinė paramos suma vienam projektui nepasikeitė – 35 000 Eur!

„Keitimai atliekami ŽŪM iniciatyva, siekiant patikslinti intervencinės priemonės aprašą SP. Taip pat socialinių parnerių siūlymu praplečiamas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Stebėsenos komitete keitimai apsvarstyti 2023 m. lapkričio 15 d.“, – ŪP raštu atsakė ŽŪM atstovai.

„Reguliuoja“ gamtą ne už dyką

Ar atkurti buveines ir saugoti paukštelius bei vabalėlius yra blogai? Suprantama, kad ne. Ir niekas tam neprieštarauja ir nesiginčija. Bent jau tokių prieštaravimų neteko girdėti iš agrarinio sektoriaus dalyvių. Evoliuciniame žmogaus, žemės ir gamtos procese svarbus kiekvienas krustelėjimas, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti didžiulių pokyčių. Kita vertus, pati gamta, tikėtina, turi savireguliacinius mechanizmus ir atitinkamai kreipia raidą viena ar kita linkme. Ir su ja taip pat nepasiginčysi. Tačiau daugėja žaliojo kurso garbintojų, kurie pasikinkę palankų vėją nori „pareguliuoti“ gamtą. Ir, žinoma, ne už dyką – už solidžią paramą, skiriamą iš mokesčių mokėtojų, t. y. mūsų, kišenės.

Jau atsirado ir naujas terminas – „gamtaverslininkai“, jį sugalvojo patys aplinkosaugininkai, kurie nišinių rūšių gelbėjimo programas linkę vadinti pseudomokslinėmis ir galbūt net parankiomis paramos lėšoms įsisavinti. Teisūs jie ar ne – parodys gyvenimas. Bet tikėtina, kad biologinės įvairovės saugotojų tik daugės, nes 2022 m. buvo praplėstas remiamų saugotinų rūšių ir buveinių sąrašas. Be mūsų garsios ir brangios meldinės nendrinukės, bus remiamas balinio vėžlio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės ir kitų Dievo sutvėrimų  saugojimas.

Pastangos dėl viešųjų įstaigų?

„Kai atsisakoma aktyvaus ūkininko kriterijaus, sudaromos sąlygos visokioms viešosioms įstaigoms ir organizacijoms pretenduoti į paramą negamybinėms investicijoms. Ten pinigai, kiek prisimenu, visai nemaži. Produkcijos gaminti nereikia – tik kurti buveines ir saugoti paukštelius bei vabalėlius“, – ŽŪM iniciatyva atliktus pakeitimus ŪP komentavo Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis.

Jis svarstė, kad jeigu šioje priemonėje paramos gavėjams nereikia aktyvaus ūkininko statuso, gal jo atsisakyti ir kitur? Jeigu jau atsiranda toks precedentas SP, kodėl jo netaikyti ir kitoms priemonėms?

„Kažkada ŽŪM siūliau tokią mintį, kaip atsikratyti daugiamečių pievų problemos. Leiskime jas deklaruoti kelininkams, kurie prižiūri autostradų, magistralių pakeles, ir galbūt šį reikalą išspręsime. Kodėl dabar ministerija nusprendė, kad tik į vieną paramą gali pretenduoti neaktyvus ūkininkas? Ar čia stengiamasi tik dėl kokių nors viešųjų įstaigų, kurios tvarkys tuos sklypelius ir gaus tūkstančius? Gal dar bus įkurta nauja karbonatinių vietovių ar auksavabalių saugojimo agentūra ir ji gaus paramą? Tūkstančiai jau bus „skandinami“ pelkėse. Manau, kad pas mus yra viešųjų įstaigų, kurios yra įvaldžiusios pinigų siurbimo meną“, – kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) atstovas.

Ekologinio ūkio savininką stebina ŽŪM nenuoseklumas – juk būta daug kalbų, kad į paramos lėšas pretenduotų tik aktyvus ūkininkas, galvota, kaip tinkamiau apibrėžti šią sąvoką, ieškota tam kriterijų, o dabar lengva ranka negamybinės investicijos atveriamos ir be šio reikalavimo.

Kas suinteresuotas?

SP, kaip kokią parankinę knygą, turbūt ne kartą nuo pradžios iki pabaigos vartęs Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas įvairiai svarstė, kodėl atsisakyta aktyvaus ūkininko kriterijaus negamybinių investicijų priemonėje. „Atsiradus tokiam pakeitimui, gali kilti minčių, kad galbūt yra suinteresuotų žmonių grupė, kuriai reikalingi tokie projektai. Nenoriu įvardyti jokių konkrečių organizacijų, bet joms visokia parama labai svarbi, nes jos iš to ir gyvena. Aišku viena – atsisakius aktyvaus ūkininko nuostatos, į šios priemonės paramą galės pretenduoti su žemės ūkiu nesusiję subjektai, nebent taisyklėse atsiras kokios nors kitokios sąlygos“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Jo teigimu, net ir dabartinis aktyvaus ūkininko apibrėžimas yra gana sąlygiškas, nes neapibūdina tikrojo ūkininkavimo. Pagal jį nebūtina realiai gaminti ir parduoti žemės ūkio produkcijos, pakanka deklaruoti žemės ūkio naudmenas, laikytis geros agrarinės būklės reikalavimų ir gauti atitinkamą paramos sumą.

Kita vertus, G. Špakauskas neatmetė galimybės, kad galbūt yra įstaigų, kurios turi kompetencijų atkūrinėti buveines ir biologinę įvairovę. „Bet kuriuo atveju, taisyklės turėtų būti griežtos, pareiškėjai turėtų būti įvertinami. Svarbiausia, kad tie projektai būtų sąžiningai įgyvendinami, o ne tik pinigai įsisavinami. Svarbu, kad būtų pasiektas rezultatas ir tikslai, ir kad neatsitiktų taip, jog parama bus paimta, o po kelerių metų ten vėl augs krūmai“, – svarstė ūkininkas.

Ar ministras nepataikauja?

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, ŽŪM aiškino, kad tokie projektai nėra populiarūs, tokių pareiškėjų trūksta, o kadangi Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigota atkūrinėti buveines ir saugoti biologinę įvairovę, vadinasi, ŽŪM nemato problemos leisti įgyvendinti projektus tiems subjektams, kurie paraiškų pateikimo metu pagal apibrėžimą dar nėra aktyvūs ūkininkai.

„Kalbant apie anksčiau nustatytus darbų įkainius, tai ūkininkai šnekėjo, kad tai yra tikrai naudinga veikla, leidžianti užsidirbti. Dabar ši veikla, ko gero, bus mažiau naudinga, nes įkainių nelieka ir bus kompensuojamos patirtos išlaidos“, – ŪP  teigė R. Juknevičius.

Ar socialiniai partneriai pritarė, kad negamybinių investicijų priemonėje būtų atsisakyta aktyvaus ūkininko kriterijaus? LŪS pirmininkas priminė, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijoms atstovaujantys asmenys stebėsenos komitete balsuodami prieš ir kažką kritikuodami, iš esmės nieko pakeisti negali, nes tai yra mažumos balsai.

Ko siekiama, atsisakius aktyvaus ūkininko nuostatos? „Galima būtų sakyti, kad tai yra dar vienas dalykas, keliantis abejonių – ar žemės ūkio ministras nepataikauja tam tikrai grupei žmonių? Juk ir pristatant šios priemonės pakeitimus buvo akcentuota, kad ūkininkai tokiomis programomis nesidomi. Ir tai suprantama, nes jie bando užsidirbti iš žemės ūkio veiklų. Tad galima manyti, kad tikriausiai yra atskira grupė žmonių, kurie kaimo plėtros paramą, įprastai skiriamą remti pagrindiniam kaimo verslui – žemės ūkio gamybai, dabar nori nukreipti kita vaga“, – klausimą kėlė R. Juknevičius.

Iš „Baltijos aplinkos forumo“ – į ministrus

Svarstyti apie galimą žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko palankumą tam tikriems gamtos ir aplinkos saugojimo projektų vykdytojams leidžia buvusi jo veikla. Prieš karjeros šuolį į aplinkos ministro postą (2016–2018 m.) K. Navickas dirbo aplinkosaugos organizacijoje „Baltijos aplinkos forumas“ (2006–2016 m.) ir buvo vienas iš jos dalininkų. O nuo 2020-ųjų stojo prie ŽŪM vairo.

„Baltijos aplinkos forumas“ yra bene labiausiai žinomas dėl meldinės nendrinukės saugojimo projektų. Nuo 2016 m. šios organizacijos įgyvendinamam projektui „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas, siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje“ skirta apie 4 mln. Eur.

Reto ir brangaus giesmininko saugojimas remiamas ir iš žemės ūkiui bei kaimo plėtrai skiriamos paramos. Iš 2014–2020 m. kaimo plėtros programos buvo remiamas labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas, tam skirta beveik 3 mln. Eur. O už meldinės nendrinukės buveinių saugojimą natūraliose ir pusiau natūraliose pievose buvo atriekta daugiau kaip 5 mln. Eur (už vieną ha galima gauti 291 Eur), buveinių saugojimui šlapynėse – 2,9 mln. Eur (160 Eur/ha).

Stiprėja aplinkosauginė įtaka

Tarp ŽŪM ir žemdirbių neretai įsiplieskia karštos diskusijos dėl aplinkosaugai skiriamų lėšų iš kaimo plėtrai ir žemės ūkiui numatytos paramos. Čia vis labiau jaučiama stipri aplinkosauginių organizacijų įtaka, žemdirbių manymu, neretai užgožianti žemės ūkio produkcijos gamintojų balsą. Tam dar plačiau vartus atvėrė 2021-ųjų balandį žemės ūkio ministro K. Navicko ir aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytas geros valios memorandumas dėl bendradarbiavimo agrarinės aplinkosaugos ir klimato srityje. Tad kuriant 2023–2027 m. SP buvo jaučiama šio bendradarbiavimo įtaka.

Kai kurios aplinkosauginės organizacijos ir neslepia, kad pridėjo ranką kuriant ekologines sistemas – ekoschemas, kurių Lietuvoje yra bene daugiausia tarp ES valstybių narių. Štai „Baltijos aplinkos forumas“ skelbia, kad labai aktyviai dalyvavo kuriant ekoschemas ir toliau dalyvauja teikiant pasiūlymus SP.

Brangiai apmokamas „koncertas“

Aplinką tausojančios žemdirbystės šalininkas S. Daniulis iš esmės aplinkosauginių projektų nepeikė, tačiau žėrė daug kritikos tam, kas vyksta Lietuvoje. „Pas mus nėra jokio nuoseklumo: vienur krūmus leidžia kirsti ir numato gerą paramą, o kitur – ne, melioracijos grioviai, upeliai tvindomi, aplinkui pelkėja. Aplinkos ministerija moka didelius pinigus, kad „artistai“ į melioracijos griovius vežtų kelmus ir akmenis, o ŽŪM moka, kad kiti „artistai“ tuos griovius išvalytų. Išeina brangus „koncertas“, – palygino ūkininkas.

Daug karštų ginčų kyla ir dėl to, kaip įvertinti aplinkosauginių projektų naudą ir kaip pamatuoti jų įtaką biologinei įvairovei? Pačių aplinkosaugininkų stovykloje susikerta prieštaringos nuomonės dėl meldinės nendrinukės populiacijos pokyčių, pradėjus atkūrinėti jų buveines ir perkėlus 100 jauniklių giesmininkų iš Baltarusijos.

S. Daniulis akcentavo, kad žemdirbiai yra įsprausti į griežtus rėmus: pavyzdžiui, jeigu augini tarpinius pasėlius ir gauni paramą, būtina prisiimti įsipareigojimus, kuriuos žūtbūt turi įgyvendinti. Be to, rinkdamasis gamybines ekoschemas, privalėjai deklaruoti ir negamybinę veiklą. Ekoschemų pasiūlymas buvo lyg koks painus rinkodarinis triukas – du perki, vieną esą nemokamai duoda, o sumoki kaip už keturis.

„Kitaip tariant, ūkininkas gauna įsipareigojimų „iki lubų“, ir dar ne vieniems metams, o iš paramos lieka tik katino ašaros. Be to, dar laukia kontrolė ir patikros, jeigu kas ne taip – sankcijos. O ką įsipareigoja biologinės įvairovės saugotojai? Ar yra numatyti kokie skaičiai, kiek paukštelių ar vabalėlių padaugės per 5 metus? Meldines nendrinukes vežėmės iš Baltarusijos, o iš kur gausime auksavabalio?“ – svarstė LEUA atstovas.

Panašu į populizmą?

G. Špakauskui akivaizdu, kad žemdirbiai vis labiau spaudžiami per aplinkosaugą, kuriai atstovauja įtakingos organizacijos. Jis pastebėjo, kad tos organizacijos pasirenka visuomenei jautrias temas ir jas išmaniai plėtoja. Tokiu būdu susidaro įspūdis, kad visuomenė tai lyg ir palaiko.

„Tai galima būtų pavadinti populizmu. Tos organizacijos prisistato kaip pelno nesiekiančios visuomeninės, bet kai pasižiūri, tai jų darbuotojai gauna neblogus atlyginimus, jos turi automobilius ir pelno, kiek rodo vieši duomenys, gauna. Detaliau paanalizavus matosi, kad jos pagrindines pajamas generuoja iš paramos lėšų. Bet visuomenei ne visada būna aišku, kaip yra pamatuojama pasiekta aplinkosauginė vertė, kaip įvertinami biologinės įvairovės saugojimo rezultatai. Jie gali pateikti bet kokius duomenis, visuomenė juk neužsakys paukščių skaičiavimo audito. Čia, manau, daug neapibrėžtumo ir erdvės manipuliacijoms“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Ragina spręsti ne biurokratiškai

R. Juknevičius įsitikinęs, kad aplinkosaugines problemas reikia spręsti ne biurokratiškai, o realiai.

„Reikia išsiaiškinti, ką turime saugoti, ir tai daryti. Bet jeigu, pavyzdžiui, dėl drugelių saugosime daugiametes pievas, palaikysime gerą jų agrarinę būklę, tai tebus pinigų išmetimas. Be to, palaikydami gerą agrarinę būklę, didinsime CO₂ emisijas. Trečias dalykas – kai neleidžiama smulkinti žolės, ji kaupiasi laukų pakraščiuose ir pamiškėse. Taigi nesprendžiame nei kraštovaizdžio, nei klimato, nei aplinkosauginių problemų. Todėl ūkininkai ir šneka, kad politikai turi būti pribrendę visa tai spręsti iš esmės“, – apibendrino LŪS pirmininkas.

Be savo produktų, bet su gerais rodikliais

S. Daniulis pripažino, kad pastaruoju metu stiprėja įspūdis, jog Lietuvoje pradedama imituoti žemės ūkio veiklą. „Tik dar nesuvokiame, kad ši imitacija kada nors baigsis, kai sėdėsime alkani, bet girsimės pasiektais gerais rodikliais ir kad mūsų aukštas žaliasis lygis. Tik, greičiausiai, savo maisto daug neturėsime, valgysime atvežtinius produktus, kurių ir kaina bus atitinkama“, – galimą niūrią ateitį piešė ūkininkas.

Jis siūlo racionalią išeitį – jeigu valstybei reikia pelkių, karbonatinių pievų ar biologinės įvairovės, tegu ji nuperka 100, 500 ha žemės ar daugiau, ten atkuria pelkes, jos pakraščius apsodina pelkiniais miškais, įveisia valstybinį spanguolyną ir t. t.

„Niekam nieko nereikės drausti ir mokėti. Bet dabar jie prigalvoja taisyklių, pagal jas viešosios įstaigos pradeda vysti veiklas, kad išgyventų ir gerai gyventų. O žemių savininkams ir žemdirbiams tenka tik rūpesčiai bei problemos“, – konstatavo ekologinius ūkius vienijančios organizacijos buvęs ilgametis lyderis.

Aplinkosauga aukščiau žmogaus?

G. Špakauskas įžvelgė dar prastesnes tendencijas, kurios kelia daug nerimo dėl ateities, – priimami aplinkosaugą aukščiau privačių žmonių interesų iškeliantys teisės aktai. Tai teisinama viešuoju interesu, bet ko jis vertas, jeigu dėl to kenčia visa visuomenė?

„Kaip aplinkosauginė ir klimatui palanki priemonė pristatomas žymiai padidintas suskystintų dujų akcizas – didžiausias ES. Daugybė žmonių neturės kito pasirinkimo ir tuštins savo pinigines. Kitas dalykas – privati žemė, kuriai dėl aplinkosauginių tikslų įvedami apribojimai veiklai. Tai daroma nepasitarus nei su visuomene, nei su organizacijomis, žmogus post factum gauna laišką, kad jo sklype bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai panašu į nusavinimą. Dėl to daug kam darosi neramu“, – daugybės žemdirbių ir žemės savininkų nuogąstavimus atskleidė G. Špakauskas.

Meldinių nendrinukių epopėja – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip iš aplinkosauginių projektų galima „išmelžti“ milžiniškų pinigų, nors nuo to nei žemės ūkiui, nei kaimo žmogui, nei aplinkai, nei duonos valgytojams niekas geresnėn pusėn nepasikeis. O patvirtinus SP negamybinių investicijų priemonių naują aprašą ir atsisakius aktyvaus ūkininko reikalavimo, sviestą ant duonos teps ne žemdirbys, o viešosios įstaigos ir fondai, o gal – ir grupė draugų.

Redakcijos archyvo nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.​​​​​​