Ministrų derybų objektas – vilkai, šlapynės ir kiaulių maras

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku aptarti bendrų žemės ūkio gamybos ir aplinkos apsaugos sąlyčio taškų. Susitikime aptarti klausimai dėl vilkų daromos žalos ūkininkams, dėl informacijos apie šlapynes pateikimo žemdirbiams, kiaulių maro plėtros prevencinių priemonių taikymo ir kitos aktualijos.

Vilkų daroma žala Šiais, kaip ir praėjusiais metais, Žemės ūkio ministerija gauna daug nusiskundimų iš skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkų apie vilkų daromą žalą naminiams gyvūnams. Gyventojai piktinasi, kad gyvūnai pjaunami ne tik ganyklose bet ir gyvenviečių teritorijose, netoli nuo gyvenamųjų namų. Vien tik Šilalės rajone 2014 m. papjauti 49 naminiai gyvūnai, nukentėjo 37 ūkininkai, šiais metais jau 10, dėl žalos atlyginimo kreipėsi 8 ūkininkai. Vilkų medžioklės kvota skiriama apskričiai, ir ši kvota greitai būna išnaudota, didžiąją dalį vilkų sumedžiojant visiškai atsitiktinai, nepriklausomai nuo jų populiacijos toje vietovėje. „Turime labai gerai apgalvoti, kaip padėti žemdirbiams, nes Lietuvoje labai saugoma gamta ir gyvūnija, tačiau mažiau paisoma žemdirbių interesų. Žalą ūkiams daro ne tik vilkai, bet ir gervės, žąsys, šernai, stumbrai, o žemdirbiai dėl to dar patys verčiami jaustis kalti, turėtume labiau paisyti jų gerovės“, – pažymėjo V. Baltraitienė. Žemės ūkio ministerija siūlė peržiūrėti vilkų medžiojimo kvotų skyrimo tvarką, sudarant galimybę paskirti papildomą vilkų medžioklės kvotą rajonams, kuriuose suaktyvėję vilkai padaro daugiausia žalos ūkininkams.

Informacija apie šlapynes

Šlapynių teritorijas, tinkamas tvarkyti pagal Kaimo plėtros programą, nustato Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras gavo iš Aplinkos ministerijos elektroniniu formatu informaciją apie nustatytas šlapynių teritorijas, tačiau išaiškėjo, kad ne visos Lietuvos šlapynės buvo tinkamai nustatytos ir patalpintos į pasėlių deklaravimo sistemą. Aplinkos ministerijai patikslinus šlapynių teritorijas ir pateikus atnaujintą informaciją pasitaikė atvejų, kai šlapynių plotai buvo sumažinti. Pažymėtina, kad tokiais atvejais kyla problemų pareiškėjams, o ateityje gali kilti nesklandumų Europos Komisijos auditoriams tikrinant, kaip kaimo plėtros priemonės yra įgyvendinamos. Susitarta, kad rengiantis 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui Aplinkos ministerija privalo užtikrinti, jog kokybiška informacija apie šlapynes būtų laiku pateikta paramą administruojančioms institucijoms.

Kiaulių maro prevencija

Lietuvoje šiemet užregistruotos 42 afrikinio kiaulių maro (AKM) užkrėstos vietovės, kuriose ši liga diagnozuota 55 šernams (21 – sumedžiotam, 34 – rastiems nugaišusiems). Užkrėstuose miškuose laikinai apribota medžioklė, kas savaitę vykdoma šių vietovių apžiūra, ieškoma nugaišusių šernų. Dėl AKM bus tiriami visi šiuose rajonuose sumedžioti šernai, nes atskirais atvejais medžioklės bus leidžiamos (pvz., saugant žemės ūkio pasėlius nuo laukinių gyvūnų). AKM virusas perduodamas išskirtinai tik tiesioginio kontakto metu per užkratą. Kiaulės ar šernai, turėję kontaktą su užkrėstu gyvūnu (ar suėdę užkrėsto pašaro), visada nugaišta. Ministerija, reaguodama į Kiaulių augintojų asociacijos prašymus dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių, raštu kreipėsi į Seimo Aplinkos komitetą ir Aplinkos ministeriją, prašydama nedelsiant imtis priemonių užtikrinti šernų populiacijos mažinimą. Ministerija prašo Aplinkos ministerijos papildomai įvertinti šernų medžioklei keliamus reikalavimus siekiant mažinti kiaulių maro plitimą.