Miškininkai kyla drauge su ūkininkais

Kai politikai negirdi

Miško sektoriaus žmonių dabartinės veiklos aktualija – protesto akcijos, miškavežių kolonos keliuose, pažadas jungtis prie ūkininkų protestų. Kas išprovokavo šiuos veiksmus?

Tai yra indikatorius, rodantis, kaip neatsakingi valdžios sprendimai privedė žmones iki revoliucinės situacijos. Nepasitenkinimas tarp privačių miškų savininkų stiprus, vyrauja revoliucinės nuotaikos. Ilgą laiką kaupėsi ir vis auga ūkinės veiklos miškuose suvaržymai bei draudimai, dažnai nepamatuoti aplinkosauginiai gamtosaugos valdininkų apetitai vienpusiškai plėsti saugomas teritorijas net neįvertinus, ar ten yra saugotinų vertybių, ir tai daroma net neatsiklausus žemės ar miško savininkų. Nustatomi vis nauji apribojimai nuosavybei ir pranešama (dažnai iki šiol net neinformuodavo), kad jos naudojimas apribotas! Žmonės, investavę didžiules lėšas į miškų pirkimą, tvarkymą, priežiūrą, į miškų techniką ir prisiėmę finansinius įsipareigojimus, turėdami reikalingus valstybinių institucijų išduotus dokumentus ir leidimus, staiga sužino (paprastai, kai imasi veiklos), kad visa tai yra niekai, kažkas sumanė, apribojo, net nesivargino tų pakeitimų suderinti su miško savininku.

Nuo kadencijos pradžios neįgyvendintas aplinkos ministro pažadas panaikinti privatiems miškams taikomą vienintelį tokį Europos Sąjungoje (ES) 5 proc. apyvartos mokestį. Galima vardyti ir vardyti. Kulminacija tapo Aplinkos ministerijos (AM) ir jai pavaldžių institucijų veiksmai 2023 m. gruodžio pradžioje, esmingai sustabdę miškininkavimo darbus beveik 1/3 šalies miškų.

Valdžia girdi kritiką, bet vadina tai politikavimu. Šiemet bus daug rinkimų, gal jų žodžiuose esama tiesos?

Miško savininkai tikrai nepolitikuoja. Mes keliame realias ir gyvenimiškai skaudžias problemas. Politikai pradėjo negirdėti ramiai, su pagrįstais argumentais ir faktais pateikiamų pasiūlymų. Tad žmonės demonstruoja vienybę ir siekia atkreipti valdžios dėmesį labiau matomais būdais. Ir tai veikia, jau matome. Bet yra grėsmė – šią situaciją bando ir toliau bandys išnaudoti visokie prisiplakėliai ir politikieriai.

Gan dažni kritikų argumentai – besaikis savininkų naudos ir pelno troškimas, godumas, nenoras reaguoti į klimato, gamtos pokyčius. Tokie priekaištai išsakomi, pagrindžiant veiklos ribojimus, draudimus.

Tiesiogiai tokių pasisakymų iš valstybės tarnautojų ir AM vadovų nesu girdėjęs. Tokiomis frazėmis labiau svaidosi dalis aplinkosaugos aktyvistų ir vienas kitas dėmesį į save labai norintis pritraukti politikierius. Juk rinkiminės kampanijos jau prasidėjo, o šiais metais Lietuvoje turėsime net trejus rinkimus. Miškininkystė, aplinkosauga tikrai bus jų išnaudojamos savais tikslais, skleidžiant įvairius mitus. Štai keli iš jų, mėgstami kartoti aktyvistų: Lietuvoje baigia iškirsti visus miškus, nyksta sengirės, beliks tik jaunuolynai, miškininkai naikina draustinius, kėsinasi į rezervatus, visur tik naudos siekis... Tokie teiginiai tų, kurie neišmano miško ir miško tvarkymo, o statistika ir miškininkystės praktika rodo ką kita – per pastaruosius 70 m. miškingumas Lietuvoje išaugo nuo 19,5 proc. XX a. viduryje iki 33,7 proc. dabar. Ne tik visuomenėje, bet ir miške reikia stengtis išlaikyti jaunų, pusamžių ir senų medynų balansą, tada bus sveikas visų jų sutarimas ir sugyvenimas.

Ar pati miškininkų, miško žmonių bendruomenė šiais nelengvais laikais susikalba tarpusavyje, nėra priešpriešos?

Žmonės įvairūs, juk miško savininkų Lietuvoje turime apie 250 tūkst. Miškininkų ir miško savininkų didžioji dauguma santūrūs, kultūringi, į priešpriešas nelinkę veltis. Pavyzdžiui, net taip ir neužbaigtame Nacionalinio miškų susitarimo procese būtent mes pasiekėme susitarimą su visomis suinteresuotomis pusėmis dėl privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykio. 

Ar nėra taip, kad miškininkai, visa su miškais susijusi bendruomenė „verda savo sultyse“, yra gana uždara, nes pastarasis aktyvus jos veiksmas – prisidėti prie ūkininkų protestų – didžiajai daliai visuomenės, ypač miestiškajai, buvo netikėtas, keliantis nuostabą.

Objektyvi ir teisinga informacija visuomet yra reikalinga. Ja dalijamės viešai savo portaluose, turime interneto puslapius, tačiau ir žiniasklaida, ir visuomenė labiau „kimba“ į emocingus pareiškimus, skambias frazes ir apokaliptines žinutes. Tokia žmonių prigimtis. Mūsų dalyvavimas ūkininkų akcijose prisidės prie visuomenės lavinimo, žinių ir supratimo sklaidos.

Titulinėje nuotr. – Algis Gaižutis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.