Miškų savininkai piktinasi naujais apribojimais

Miškų savininkai akcentuoja, jog nuo šių metų pradžios įsigalioję Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai dideliuose miškų plotuose (~400 tūkst. ha, iš kurių ~200 tūkst. ha – privačiuose miškuose) apribojo arba reikšmingai pavėlino teisėtą ūkinę veiklą. Dėl biržių ploto, šliejimo ir kitų reikalavimų daliai miško savininkų suplanuoti kirtimai nukeliami net 7–12 metų laikotarpiui. Tai reiškia ne tik vėliau gaunamas pajamas, išaugusias sąnaudas, bet ir mažesnę turto vertę, didesnę ūkinę riziką bei prarastas investavimo galimybes. Nepaisant to, iki šiol nėra patvirtinto aiškaus ir veikiančio kompensavimo mechanizmo.

Be to, miškų savininkams nerimą kelia Seime svarstomi Miškų įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama įtvirtinti papildomus apribojimus bei draudimus ūkininkavimui miškuose. Savininkų nuomone, šie apribojimai ypač skaudžiai palies 135–170 tūkst. ha privačių miškų savininkus, kurių nuosavybė yra nacionaliniuose parkuose, biosferos poligonuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų.

„Dėl to patiriamų nuostolių kompensacijos susiaurinamos iki vienintelio atvejo (kai keičiant į griežtesnę miškų grupę visam laikui uždraudžiami plynieji kirtimai). Jei šie Aplinkos ministerijos inicijuoti siekiai būtų realizuoti Seimo sprendimu, daugelio miško savininkų nuosavybės teisės būtų reikšmingai apribotos, o miško turtas netektų didelės dalies savo ekonominės vertės, nes savininkams būtų paliekamos nuosavybės pareigos, tačiau iš esmės siaurinamos galimybės naudotis ir disponuoti nuosavybe ir gauti pajamas iš tvariai užauginto miško“, – rašoma LMSA sueigos rezoliucijoje.

Taip pat miško savininkams nepriimtina situacija, kuomet miškų sektoriui mokant vienintelį tokio pobūdžio papildomą 5 proc. mokestį (įvestą miško keliams tvarkyti), lėšos privačių miško kelių tvarkymui ir priežiūrai nesugrįžta.

Sueigos dalyviai, be to, abejoja Rietavo miškų biosferos poligono steigimo iniciatyvos būtinybe ir proporcingumu.

Sueigoje dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai pripažino, kad didelė dalis teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos buveinių ir saugomų rūšių jau šiuo metu yra saugomos pagal „Natura 2000“ teritorijų apsaugos režimą, rūšių apsaugos reikalavimus bei kitus galiojančius teisės aktus. „Todėl vien saugomų vertybių buvimas tik dalyje brėžiamos galimo biosferos poligono teritorijos savaime nėra pakankamas pagrindas steigti naują saugomą teritoriją ir joje nustatyti papildomus ūkinės veiklos ribojimus. Manome, kad kiekvienas papildomas apribojimas turi būti pagrįstas konkrečių saugomų buveinių ar rūšių apsaugos poreikiais konkrečiose valdose, o ne bendru siekiu didinti saugomų teritorijų plotą ten, kur konkrečių saugomų vertybių apsauga to nereikalauja“, – teigia miškų savininkai.

Jie pažymi, jog miškai užima 33,9 proc. šalies teritorijos, o miškų sektoriuje sukuriama apie 4–4,5 proc. Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės. Privačių savininkų rankose yra 43 proc. šalies miškų: „Lietuvos miškuose kasmet užauga gerokai daugiau medienos, negu jos iškertama, todėl miškų plotas ir medienos ištekliai nuosekliai didėja.“

Parengė Ričardas Čekutis