Rudenį miškuose gausu ne tik grybautojų ir gamtos mėgėjų – šiuo laikotarpiu gyventojai dažniau pastebi miškininkus, specialiąją techniką, pažymėtus medžius ar tvarkomus miško plotus. Natūralu, kad kyla klausimų, kokie darbai atliekami, kodėl jie vyksta būtent dabar ir kaip užtikrinama gamtos vertybių apsauga.
Surasti partizanų palaikai gali būti palaidoti nenustačius jų tapatybės, istoriniai ginklai – sunaikinti, o miškuose išlikusios kovų vietos – pažeistos kertant mišką. Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad išsaugoti Lietuvos partizaninio karo liudijimus trukdo teisinės spragos, nepakank...
Jau mėnuo, kai pavieniai miškų savininkai, miškais besirūpinančios bendrovės ir savivaldybės gali kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunuolynų ugdymas“.
Šiam kvietimui skirta daugiau kaip 3,5 mln. eurų, o paraiškas p...
Savaitgalį Lietuvoje siautė stiprūs vėjai su lietumis. Daugelyje šalies regionų stichija laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Aplinkos ministerija kviečia privačių miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir juose operatyviai pradėti tvarkyti vėjo pažeistus medžius.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisyklės.
Kylant oro temperatūrai ir vyraujant sausiems orams, miškuose suaktyvėja vienas pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužis tipografas. Dėl šios priežasties Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiltuoju metų laiku sanitarinei miškų apsaugai skiria itin daug dėmesio – iki liepos 1 d. ...
Lietuva siekia, kad iki 2030 m. miškai užimtų 35 proc. šalies teritorijos. Dabartiniu tempu šį tikslą Lietuva pasiektų tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau, nei numatyta.
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius, vykdydamas pagrindinių miško kenkėjų ir ligų stebėseną, nustatė, kad žievėgraužio tipografo 2026 m. pavasarinė generacija bendrai yra apie 30 proc. gausesnė negu pernai. Viena feromonine gaudykle sugauta vidutiniškai po 6790±587 vabalus (2025 m. &nd...
Birželio 19 d. Rietave Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) iniciatyva buvo surengta Žemaitijos miško savininkų atstovų sueiga, reaguojant į pastaruoju metu priimtus valdžios sprendimus, kurie, miškų savininkų nuomone, reikšmingai blogina privataus miškų ūkio ekonominį gyvybingumą ir mažina priv...
Žemės ūkio paskirties žemę, apaugusią medžių savaiminukais, įsigijęs ūkininkas pateko į bėdą: jį įpareigojo atkurti mišką, nors žmogus pirko žemės ūkio paskirties žemę. Tokių situacijų Lietuvoje ne viena ir ne dvi, tačiau niekas už tai neatsako. Kaip savaiminukais apaugusi žemė tampa mišku, kodėl apie tai neinformuojamas žemės savi...
Viešojoje erdvėje dažnai pasirodo teiginių, kad miškai galėtų puikiausiai augti ir be žmogaus įsikišimo bei kad sodinamiems medžiams ateityje vis tiek skirta būti nupjautais. Tačiau dauguma skeptiškų teiginių apie medžių sodinimą Valstybinių miškų urėdijos (VMU) ...
Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų apie esą masiškai kertamus miškus Lietuvoje. Pasak miškininkystės sektoriaus atstovų, dalijimasis emocijas provokuojančiais kirtimų vaizdais visuomenėje sėja nepagrįstą paniką, o įvertinti realią situaciją trukdo žinių stygius.
Šiandien Seime įvyko neeilinis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atsakė į Karolio Žukausko užduotus klausimus.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas savo įsakymu patvirtino 4,6 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2027 metams, lyginant su 2026 metais ministro patvirtinta norma. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastaruosius metus.
Pasižvalgykime po Aukštaitijos nacionalinį parką… Unikalus kalvotas ežeringas Aukštaičių aukštumų kraštovaizdis. Ilguose giliuose dubakloniuose virtinėmis driekiasi ežerai, vienas nuo kito atskirti ryškiais kalvagūbriais. Juos tarsi karolius jungia protakos. Čia galima išvysti daugybę krašt...
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, jog šiemet ūkininkai galės kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones „Parama „Natura 2000“ miškuose“ ir „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje&l...
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo balandžio pradžios vykdys reidus, kurių tikslas – patikrinti, ar laikomasi ugdomųjų miško kirtimų ir medienos ištraukimo apribojimų nustatytais laikotarpiais. Siekiant apsaugoti retus stambiuosius miško paukščius, aplink jų lizdavietes nustat...
Informuojame, kad patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemonės „Miško priežiūra ir apsauga“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės, aktualios ūkininkams, ketinantiems teikti paraiškas dėl tiesioginių išmokų.
Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad kovo 15 d.–rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Iki paukščių perėjimo laikotarpio pradžios turi būti baigti kirtimai ir&n...
Labai mažas, bet miškams itin pavojingas vabzdys, galintis per trumpą laiką pakeisti ištisų eglynų likimą. Būtent toks yra žievėgraužis tipografas. Įsikūręs po medžio žieve, jis išgraužia sudėtingus labirintus, kuriuose deda kiaušinėlius, o besivystančios lervos dar labiau pažeidžia medžio gyvybines sistemas. Eglės pr...
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisyklės.
Nuo vasario 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunuolynų ugdymas“. Paraiškas bus galima teikti iki kovo 31 d.
Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Po kelių švelnių žiemų Lietuvoje šiemet vėl sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, kietu įšalu ir speigo naktimis. Tokios sąlygos itin sudėtingos miškuose gyvenantiems gyvūnams. Ir nors Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia, kad daug kur susidarė vad...
2025 metais kompensacijų už miško naudojimo apribojimus apimtys palyginti su 2024-aisiais padidėjo daugiau nei tris kartus, informuoja Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyrius. Tai rodo, kad vis daugiau privačių miško savininkų sužino apie galimybę gauti atlygį už jų miškuose paliekamą ...
Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet į šalį sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, šalčiu ir speiguotomis naktimis. Tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vietovių jau susidarė vadinamojo baltojo ba...
Valstybinių miškų urėdija (VMU) pristato interaktyvų kirtimų žemėlapį, kuriame realiu laiku atvaizduojami valstybiniuose miškuose planuojami ir vykdomi miško kirtimai. Žemėlapis sukurtas, siekiant didinti įmonės veiklos skaidrumą ir suteikti visuomenei galimybę aiškiai matyti, kur ir kokie miško ruošos d...
Lietuvos miškuose per pastaruosius ketverius metus pagausėjo penkių paukščių rūšių, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų juodųjų meletų, paprastųjų uldukų bei brastinių tilvikų. Tai rodo Lietuvos ornitologų draugijos ilgalaikės paukščių stebėsenos duomenys, pateikti 2025 metų ataskaitoje. Pradėtas vert...
Lietuva kas šešis metus Europos Komisijai teikia ataskaitą apie Paukščių direktyvos įgyvendinimą šalies teritorijoje. Paskutinio laikotarpio (2019–2024 m.) šios ataskaitos parengimą kuravo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai, o rengiant pačią ataskaitą ženkliai ...
2025 metais parengtos naujausios ataskaitos apie rūšių būklę Lietuvoje, apimančios 2019–2024 metų laikotarpį. Iš pirmo žvilgsnio matyti, kad palankios apsaugos būklės rūšių daugėja. Tačiau kartu daugėja ir rūšių, įvertintų kaip turinčių blogą būklę. Tai galima paaiškinti sumažėjusiu nežinomos bei nepalank...
Aplinkos ministras patvirtino įsakymo „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo” pataisas, kuriomis patvirtinti apsaugos tikslai dar 12 paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir papildytas paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašas.
Kviečiame susipažinti su akademiko emerito, garbaus miškininko Stasio Karazijos straipsniu, kuriame mokslo faktais ir ilgamete patirtimi griaunami gajūs mitai apie Lietuvos miškus. Tai ramus, argumentuotas ir šiandien ypač aktualus žvilgsnis į mišką – tarp emocijų, visuomenės įsitikinimų ir objektyvios tikr...
Gruodžio 15 d. vyks tradicinė akcija „Eglutė“, kurią organizuoja Valstybinių miškų urėdija (VMU) kartu su Lietuvos policija. Vairuotojams bus dovanojamos vazonėliuose augančios kalėdinės eglutės – tvarumo ir atsakingumo simboliai.
Pušų genetiniai draustiniai – tai vietos, kuriose saugomas miško „paveldas“, perduodamas iš kartos į kartą per sėklas. Čia augančios vietinės pušys – tai medžiai, kurie per šimtmečius prisitaikė prie Lietuvos klimato, dirvožemio, ligų ir kenkėjų.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtai išvadai Seimui pernai pateiktam naujos redakcijos Miškų įstatymo projektui, kurioje siūloma perskirstyti miškų grupes, siekiant apsaugoti priemiestinius ir gamtiniu požiūriu vertingiausius miškus, taip pat pakankamai miškų paliekant ...
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ragina miško ir žemės savininkus saugiai organizuoti darbus šalia aukštos įtampos elektros linijų. Kasmet užfiksuojama vidutiniškai apie 10 elektros perdavimo linijų pažeidimų, kylančių dėl neatsargaus elgesio vykdant miško, žemės ūkio ir kitu...
Lietuvoje, remiantis Miškų valstybės kadastro duomenimis, palaipsniui didėja miško žemės plotas, kuris šiuo metu užima 2 mln. 212 tūkst. 972 ha. 2025-aisiais šio ploto turime 2562 ha daugiau nei 2024 m.
Sinoptikams perspėjant dėl stipraus snygio ir galimos šlapio sniego apdrabos, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai įspėja apie galimą žalą miškams ir pateikia rekomendacijas, kaip ją sumažinti.
Visuomeninės organizacijos „Laisvė rinktis“ Seime surengtoje diskusijoje „Aktyvizmas ir emocijos žaliojoje politikoje“ visuomenininkai, politikai, mokslo ir gamintojų atstovai diskutavo apie pasaulyje plintantį agroterorizmą, meistriškas manipuliacijas žmonių emocijomis ir atitinkamos visuomeninės nuomonės formavim...
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai susitiko su Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos gyventojais ir nevyriausybinės organizacijos „Girių spiečius“ nariais, kad pristatytų planuojamus pavojingų medžių šalinimo ir sanitarinius kirtimus Verkių miške. Susitikimo metu diskutuota apie miško sanit...
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Dubravos regioniniame padalinyje susitiko aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir kiti parlamentarai, taip pat kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų atstovai.
Iš Baltarusijos į Lietuvą nuolat migruoja vilkai. Pelkėtose vietovėse, kur nėra koncertinos, baltarusiški pilkasermėgiai, ieškodami naujų arealų gyvenimui, kerta valstybės sieną ir toliau sklinda po šalį. Štai spalio 21 d. atklydusi 9 vilkų gauja užfiksuota Čepkelių rezervate.
Vilkai – medžiotoja...
Informuojame, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauji miško kirtimų apribojimai. Šie pakeitimai patvirtinti 2025 m. rugsėjo 8 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-129 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo...
Šiuo metu viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) Ukmergės rajone, Pašilės girininkijoje, vykdo neva neteisėtus kirtimus Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios miško buveinės plote esančiuose aliuviniuose miškuose.
Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė, peržiūrėsianti ir tobulinsianti pagrindines miškininkystės technologijas ir metodus reglamentuojančius teisės aktus – Miško kirtimų taisykles ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas svarsto laisvą valstybinę žemę apsodinti mišku. Jis tiki, kad šalies miškingumas iki 2030-ųjų gali pasiekti daugiau nei 35 proc. Dabar jis yra apie 34 proc. „Radome labai daug plotų Lietuvoje nesuformuotos, neįveiklintos valstybinės žemės, kurią galėtume įveisti miškais&ldqu...
Australijos prekybos tinklai nevyriausybinių „žaliųjų“ organizacijų yra spaudžiami rinktis tik tvariai užaugintą galvijieną. Gamtosauginių grupių, valgytojų ir galvijų augintojų požiūriai į tvarumą skiriasi.
Visais laikais miškas kiekvienam lietuviui buvo ypatingos svarbos objektas. Miško ištekliai ne tik maitina, praleistas laikas medžių apsuptyje – gydo kūną bei ramina sielą. Šiandien miškas – tai ne tik biologinės įvairovės lopšys, bet ir vis svarbesnė visuomenės rekreacijos erdvė, kurią būtin...
Aplinkos ministras Povilas Poderskis savo įsakymu patvirtino 5,7 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2026 metams. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per šį dešimtmetį.
Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Šalčininkų rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį, todėl, vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, šioje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose ...
.gif)
.jpg)
