Moksleivių valgyklos kviečia ūkininkus

Pastebi pokytį

Vieną iš tokių sprendimų pasirinko Druskininkų r. Leipalingio progimnazija. Ji tapo pirmąja šios savivaldybės ugdymo įstaiga, kurioje pradėtas taikyti švediško stalo principas, suteikiantis mokiniams galimybę patiems rinktis, ką ir kiek dėtis į lėkštę. Druskininkų r. Leipalingio progimnazijos direktorė Asta Černiauskienė „Ūkininko patarėjui“ sakė pastebinti pokytį – vaikai suvalgo tai, ką patys pasirenka, ir tiek, kiek patys gali suvalgyti. Jie mokosi savarankiškumo ir atsakomybės už savo pasirinkimus. Mokykla pastebėjo, kad net 4–5 proc. sumažėjo maisto atliekų. „Maistą gaminame patys, tam įsigijome visą reikalingą įrangą, kurią finansavo savivaldybė. Šis sprendimas leido pagerinti ne tik maisto kokybę, bet ir sumažinti jo kainą. Maisto kokybę mes kontroliuojame patys, stebime, ką vaikai mėgsta, todėl rezultatas yra geras. Maistą perkame pagal sutartis, per centrinę pirkimų sistemą. Norėtume, kad ateityje joje atsirastų didesnė vietos ūkininkų produkcijos pasiūla“, – kalbėjo A. Černiauskienė. Leipalingio progimnazijos bendruomenė tikisi, kad naujas maitinimo modelis prisidės ir prie sveikesnių mitybos įpročių formavimo bei jaukesnės atmosferos per pertraukas.

Švediško stalo principas taikomas ir Ukmergės „Šilo“ progimnazijoje. Kaip ŪP pasakojo šios progimnazijos direktorius Darius Kaplūnas, pasibaigus ankstesnio maitinimą organizavusių paslaugų teikėjų sutarčiai, konkursą laimėjo kita įmonė – UAB „Orden“. „Ukmergės r. savivaldybė investavo lėšas į valgyklos patalpų atnaujinimą, o UAB „Orden“ – į naują įrangą ir baldus.

Maistą mokyklos virtuvėje gamina pats maitintojas. Kadangi maitinimas vyksta švediško stalo principu, jis leidžia ne tik pagerinti maitinimo kokybę, sumažinti maisto atliekų kiekį, bet ir pasirinkti labiau mėgstamus patiekalus. Pagal sutartį dalis produktų, naudojamų maitinimui, yra ekologiški. Šie produktai turi sertifikatus. Džiugu, kad šis maitinimo principas tampa ir kasdienių įgūdžių ugdymo dalimi. Pavalgę ugdytiniai maisto likučius išpila į tam skirtą tarą, o panaudotus įrankius ir lėkštes sudeda į jiems skirtas vietas“, – akcentavo D. Kaplūnas. Jis pasidžiaugė ir valgykloje esančia jaukia poilsio oaze su židiniu, kurioje vaikai gali atsigerti vandens ir arbatos. Ukmergės „Šilo“ progimnazijos direktorius patikino, kad šis maitinimo principas pasiteisino, o sveikesnis ir skanesnis maistas į valgyklą pritraukė daugiau ugdytinių. „Maistas tapo ne tik skanesnis, bet ir pigesnis. Tie, kurie naudojasi „kuponu“, už 0,67 Eur gali paskanauti sriubos, pasirinkti antrą patiekalą ir stalo vandenį“, – pridūrė redakcijos pašnekovas.

Ieškojo sprendimo

Ilgą laiką sprendimo, kad vaikai mokykloje gautų sotų, šviežią, skanų ir sveiką maistą, ieškojo Alytaus r. savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė. „Keitėsi maitinimo paslaugų tiekėjai, tačiau pagrindinės problemos niekur nedingdavo. Maistas dažnai būdavo per brangus ir, atvirai sakant, ne visada toks, kokio norėtume savo vaikams. Galiausiai supratome labai paprastą dalyką – niekas geriau mūsų vaikais nepasirūpins, negu mes patys. Jei norime tikro pokyčio, turime patys prisiimti atsakomybę už tai, ką kasdien valgo mūsų vaikai“, – ŪP teigė R. Vitkauskienė.

Kad tai galima įgyvendinti, rodo jų rajono Simno gimnazijos patirtis. Pasak Alytaus r. savivaldybės merės, kai mokykla pati organizuoja maitinimą, ji turi kur kas daugiau galimybių kontroliuoti, ką perka, iš ko perka ir ką gamina. Be to, galima lanksčiau koreguoti valgiaraštį, atsižvelgti į vaikų poreikius, sezoniškumą ir, svarbiausia, į pačių mokinių nuomonę. „Jau dabar matome labai konkretų rezultatą – daugiau vaikų renkasi mokyklos valgykloje pagamintą maistą, o ne parduotuvėje perka užkandžius ar greitąjį maistą. Ne mažiau svarbi ir kaina. Tikslas nėra tiesiog pagaminti pigiau. Tikslas – už tą pačią šeimai prieinamą kainą pasiūlyti daugiau kokybės. Simno gimnazijos mokiniai bei tėvai jau pastebi geresnį kokybės ir kainos santykį, todėl šį modelį vertinu ne kaip vien maitinimo paslaugos pakeitimą. Tai – atsakomybės susigrąžinimas. Jeigu galime patys geriau pasirūpinti tuo, ką kasdien valgo mūsų vaikai, turime tai ir daryti“, – naudą įvardijo R. Vitkauskienė. Paklausta, iš kur sėmėsi patirties, merė atsakė, kad, visų pirma, iš pačių žmonių, kurie dirba mokyklose. Taip pat buvo kalbamasi ir su mokiniais bei tėvais, nes sprendimas turi atsirasti iš realaus poreikio. Kad mokykla galėtų maistą gaminti pati, reikėjo ne tik apsisprendimo, bet ir tinkamų sąlygų. Reikėjo iš esmės atnaujinti virtuvę, įsigyti šiuolaikinę įrangą, sutvarkyti infrastruktūrą, pasirūpinti darbuotojais. Į valgyklos ir virtuvės atnaujinimą bei įrangą savivaldybė investavo daugiau kaip 310 tūkst. Eur.

„Manau, kad svarbiausia patirtis ateina tada, kai nebijai pradėti ir mokytis procese. Simno gimnazija tapo pirmuoju tokiu pavyzdžiu mūsų rajone. Dabar jau galime matyti, kas pasiteisina, ką reikia tobulinti, ir šią patirtį pritaikyti kitose ugdymo įstaigose. Kitas žingsnis – Daugų Vlado Mirono gimnazija ir jos ikimokyklinio ugdymo skyrius“, – ŪP kalbėjo merė, įžvelgianti galimybę glaudžiau bendradarbiauti su vietos ūkininkais ir taip sutrumpinti kelią nuo jų produkcijos užauginimo iki vaiko lėkštės. „Simno gimnazijai jau dabar ūkininkai tiekia sezonines daržoves ir vaisius. Tai nėra vien graži idėja – tai labai praktiškas sprendimas. Žinome, iš kur produktas atkeliauja, galime rinktis šviežesnę produkciją, o kartu pinigai lieka mūsų krašto ūkiuose. Šiuos kelius atrandame labai paprastai – kalbėdamiesi ir ieškodami žmonių, kurie nori būti šio proceso dalimi. Norime, kad vietos ūkininkų produkcijos mokyklų virtuvėse būtų vis daugiau. Simno gimnazija šiuo keliu jau žengia, o mūsų tikslas – kad ši patirtis pamažu persikeltų ir į kitas Alytaus r. ugdymo įstaigas“, – planais su redakcija pasidalijo R. Vitkauskienė.

Bendra tvarka

Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška ŪP pasakojo, kad savivaldybėje yra pasirinktas sprendimas, kai įstaigos pačios organizuoja mokinių maitinimą ir neperka išorinių paslaugų. Visos Kazlų Rūdos miesto švietimo ir ugdymo įstaigos struktūriškai sujungtos į vieną juridinį asmenį, todėl sudarytos palankios sąlygos organizuoti didesnių maisto kiekių pirkimą. O pirkimus centralizavus, galima sumažinti administravimo išlaidas ir užtikrinti bendrą tvarką. Prie šios bendros maitinimo sistemos prisijungė ir Plutiškių gimnazija – jos moksleiviams maistas gaminamas bei tiekiamas iš Kazlų Rūdos gimnazijos virtuvės. „Prieš kurį laiką mūsų savivaldybės mokyklos virtuvę valdė privatus verslas, tuo metu valgyklos patalpose situacija buvo apverktina. Savivaldybė perėmė valgyklos ir virtuvės patalpas ir vien į virtuvės remontą investavo 230 tūkst. Eur, iš kurių 55 tūkst. Eur skyrė vien vėdinimo sistemai atnaujinti. Šiuo metu visa maitinimo sistema dar derinama, bendraujame su tėvais, įsiklausome į jų lūkesčius ir atsiliepimus. Taip pat kviečiame juos paragauti valgykloje gaminamo maisto, deriname maisto kiekius, porcijų dydį ir pan. Tikime, kad šis sprendimas pasiteisins labiau nei privačių maitinimo tiekėjų paslaugos“, – sakė M. Varaška.

Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės mero, mokyklų ir darželių maitinimui produktai pasirenkami pagal geriausius pasiūlymus jų regione. Jie turi išskirtinę galimybę rudenį vaikams tiekti savo mokyklų ir darželių soduose užaugintus vaisius ar gaminius iš jų. Jau keletą metų Kazlų Rūdos savivaldybė pavasarį dovanoja vaismedžių sodinukų mokymo ir ugdymo įstaigų sodams ir juos sodina kartu su mokiniais bei mokyklos bendruomene. Pirmieji vaismedžiai jau duoda derlių, todėl vaikai gali skanauti tiesiog kieme užaugusių obuolių ar kriaušių – jie nebuvo savaitę gabenami ar ilgus mėnesius laikomi sandėliuose, apdorojus cheminėmis medžiagomis.

Pasiteisino su kaupu

Kauno r. mokyklų valgyklose įdiegtas savitarnos principas – švediškas stalas – taip pat pasiteisino su kaupu. Šio rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ŪP teigė, kad tai ryškus žingsnis modernaus mokinių aptarnavimo ir sveikos mitybos link. Savitarnos modelis jau yra įdiegtas daugiau nei 25 rajono mokyklose. Jis sulaukė itin teigiamo mokinių, tėvų ir pedagogų įvertinimo. „Švediškas stalas suteikia vaikams galimybę rinktis iš kelių patiekalų ir garnyrų, atsižvelgiant į jų asmeninius poreikius bei skonius, susiformuoti savo „asmeninę lėkštę“. Visuomet valgykloje yra eksponuojama ir pavyzdinė rekomenduojama pietų lėkštė. Todėl vaikai patys išmoksta planuoti savo mitybą, geriau supranta, kokie maisto produktai yra palankūs sveikatai ir naudingi jų organizmui“, – tvirtino meras. Jis pažymėjo, kad Kauno r. maitinimas iš viso yra organizuojamas 47 ugdymo įstaigose, kuriose kartu su skyriais yra 55 virtuvės. Iš jų tik 9 pačiose didžiausiose mokyklose veikia maitinimo įmonės. Kitose ugdymo įstaigose maitinimo organizavimas yra dotuojamas iš savivaldybės biudžeto. Ten maistą ruošia mokyklos personalas: virėjai, dietistai ir kt. darbuotojai. Karštas maistas gaminamas pačiose mokyklose – termosais jis gabenamas tik į Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyrių. Švediško stalo modelis yra 19 mokyklų, iš dalies taikomas 7 mokyklose. „Modernūs švediški stalai įrengti ir visiškas savitarnos principas taikomas Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinėje mokykloje, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje, Kulautuvos pagrindinėje mokykloje, Babtų gimnazijoje, Karmėlavos B. Buračo gimnazijoje ir jos Ramučių skyriuje, Vandžiogalos gimnazijoje, Ežerėlio pagrindinėje mokykloje, Garliavos A. Mitkaus pagrindinėje mokykloje, Vilkijos gimnazijoje, Raudondvario lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ ir kitose ugdymo įstaigose. Iš dalies taikomas – Kačerginės, Užliedžių ir Mastaičių mokyklose-daugiafunkciuose centruose, Ringaudų pradinėje mokykloje, Šlienavos pagrindinėje mokykloje, Užliedžių lopšelyje-darželyje „Pienė“ ir kt. 2025–2026 m. nauji modernūs švediški stalai įrengti Garliavos Jonučių progimnazijoje, Lapių pagrindinėje mokykloje, Domeikavos gimnazijoje“, – redakcijai vardijo V. Makūnas.

Kauno r. meras pasidžiaugė švediško stalo rezultatais: mokiniai tapo savarankiškesni, mandagesni, išmoko naudotis stalo įrankiais, jiems patinka galimybė patiems pasirinkti ir jie neišleidžia pinigų greitajam maistui. Valgyklose lankosi daugiau bendruomenės narių, maždaug 80 proc. sumažėjo maisto atliekų. Aukščiausias įvertinimas – 5 puodelių ženklas – suteiktas visoms Kauno r. mokyklų valgykloms, kuriose yra švediškas stalas ir kurių maitinimo organizavimą patikrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento specialistai.

Bendradarbiauja su ūkininkais

Kaip ŪP sakė V. Makūnas, jų rajono ugdymo įstaigose yra derinamas didžiųjų Lietuvos maisto gamintojų ir ūkininkų iš Kauno r. bei kaimyninių savivaldybių produktų tiekimas. Ugdymo įstaigose, kurios dalyvauja „Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo programoje“, finansuojamoje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), maisto gamybai yra naudojama ne mažiau kaip 60 proc. ekologiškų ar NKP produktų. Tokia sistema sėkmingai veikia Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“, Ilgakiemio mokykloje-darželyje ir kitur. „Iš Babtų sodų pristatomi NKP obuoliai, kriaušės, vaisių sultys – tiesiogiai į visas Kauno r. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas. Vyksta tiesioginiai susitikimai, seminarai ir diskusijos tarp maisto gamintojų ir ūkininkų – galimų produkcijos tiekėjų. Tiesiogiai su mokyklomis dirba Kauno r. ūkininkai – Linos Magilevičienės daržovių ūkis, Jonas Kleiza, kurie tiekia bulves, morkas, kopūstus, svogūnus, burokėlius ir kt. daržoves, Mindaugo Šlapkausko ūkis tiekia ekologiškas uogas, obuolius, vaisių sultis, Audriaus Banionio ūkis – NKP kiaulieną, žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA vadovas Nikolajus Dubnikovas – ekologiškus produktus: šviežias ir perdirbtas daržoves, kiaušinius, kruopas, miltus, ekologišką jautieną, ir kt. Kita ūkininkų produkcijos dalis – švieži ir perdirbti vaisiai, uogos bei daržovės – mokyklas pasiekia per didmenines logistikos įmones“, – sakė meras.

Numatyta kryptis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.