Jei Lietuvoje yra vaisius, kurio tikrai netrūksta, tai obuolys. Rugsėjį jų pilni kiemai, sodybos ir sodų bendrijos. Ir vis dėlto 2024 metais Lietuva įsivežė 29 099 t obuolių, beveik pusę tiek, kiek pati užaugino. Kaip taip gali būti? Pažiūrėjome į oficialius Eurostat prekybos duomenis nuo 2015 metų.


Lietuvos sodai duoda labai nevienodą derlių. Geri metai gali būti dvigubai ar net trigubai derlingesni už blogus.
| Metai | Obuolių derlius, t | Įvežta, t | Įvežta, palyginti su derliumi |
|---|---|---|---|
| 2018 | 92 034 | 31 758 | 35 % |
| 2019 | 37 066 | 32 286 | 87 % |
| 2020 | 58 242 | 29 066 | 50 % |
| 2021 | 42 368 | 27 249 | 64 % |
| 2022 | 59 441 | 40 537 | 68 % |
| 2024 | 61 390 | 29 099 | 47 % |
Derlius 2018–2022 m.: Valstybės duomenų agentūra, 2024 m.: FAO. Įvežimas: Eurostat.
Pažiūrėkite į 2018 ir 2019 metus. Per vienerius metus derlius sumažėjo nuo 92 tūkst. iki 37 tūkst. tonų, apie 60 %. 2019 metais įvežėme beveik tiek pat obuolių, kiek patys užauginome.
Įdomu, kad įvežimas keičiasi daug mažiau nei derlius. Daugumą metų jis sukasi apie 27–32 tūkst. t, kad ir koks būtų mūsų derlius.
2018 metais Lietuvoje deklaruota beveik 5 000 ha obelų sodų. Vidutinis derlius tada buvo 4–9 t iš hektaro, o geriausi ūkiai pasiekdavo 20–25 t/ha.
Eurostat duomenyse yra tikra staigmena. 2015 metais Lietuva įsivežė 427 640 t obuolių ir išvežė 458 969 t. Tai septynis kartus daugiau, nei dabar užauginame per metus.
Kur jie važiavo? 381 133 t, daugiau nei aštuoni iš dešimties išvežtų obuolių, iškeliavo į Baltarusiją. Dar 50 801 t į Rusiją ir 20 126 t į Kazachstaną. O atvažiavo jie daugiausia iš Nyderlandų (195 498 t) ir Lenkijos (147 597 t).
| Metai | Įvežta, t | Išvežta, t | Išvežta į Baltarusiją, t |
|---|---|---|---|
| 2015 | 427 640 | 458 969 | 381 133 |
| 2016 | 87 008 | 67 650 | 47 625 |
| 2017 | 58 352 | 51 218 | 25 158 |
| 2018 | 31 758 | 13 726 | 2 664 |
| 2020 | 29 066 | 4 537 | 1 881 |
| 2024 | 29 099 | 1 221 | 43 |
| 2025 | 26 464 | 7 061 | 141 |
Per keletą metų šis srautas beveik išnyko: 2024 metais į Baltarusiją išvežta vos 43 t. Šiandien Lietuva yra aiški obuolių pirkėja: 2024 metais įvežėme 24 kartus daugiau, nei išvežėme.
| Šalis | 2024 m., t | 2024 m., €/kg | 2025 m., t | 2025 m., €/kg |
|---|---|---|---|---|
| Lenkija | 17 709 | 0,52 | 20 120 | 0,71 |
| Latvija | 8 560 | 0,31 | 1 653 | 0,94 |
| Italija | 1 357 | 1,10 | 1 684 | 1,24 |
| Vokietija | 750 | 1,28 | 1 071 | 1,40 |
| Nyderlandai | 244 | 1,32 | 984 | 1,37 |
| Iš viso | 29 099 | 0,52 | 26 464 | 0,81 |
2025 metais 76 % visų įvežtų obuolių buvo lenkiški, 2024 metais 61 %. Lenkija nieko nenustebins. 2018 metais ji tikėjosi užauginti 4,45 mln. t obuolių, kai visa Europos Sąjunga apie 12,6 mln. t. Lietuva tais pačiais metais tikėjosi apie 55 tūkst. t, tad Lenkijos prognozė buvo apie 80 kartų didesnė.
Latvijos obuoliai 2024 metais buvo pigiausi, po 0,31 €/kg, o 2025 metais jų atvažiavo penkis kartus mažiau. Italijos, Vokietijos ir Nyderlandų obuoliai brangiausi: apie 1,1–1,4 €/kg.
2025 metų pavasario šalnos smogė skaudžiai. Asociacija „Vaisiai ir uogos“ prognozavo, kad obuolių derlius sieks tik 10–15 % įprasto, ir perspėjo, kad kokybiškų lietuviškų obuolių tais metais praktiškai nebus.
Keista, bet 2025 metais obuolių įsivežėme net mažiau nei 2024 metais: 26 464 t prieš 29 099 t. Tačiau sumokėjome daugiau: 21,4 mln. € prieš 15,1 mln. €. Vidutinis įvežto obuolio kilogramas pabrango nuo 0,52 iki 0,81 €, lenkiškas nuo 0,52 iki 0,71 €.
Sudėjus 2024 metų derlių ir įvežimą bei atėmus išvežimą, Lietuvoje liko apie 89 300 t obuolių. Iš jų apie trečdalis įvežti. Tačiau parduotuvėje lietuviškų obuolių dalis gerokai mažesnė. Sodininkystės specialisto 2018 metų vertinimu, prekybos centruose lietuviški obuoliai sudarė apie 30 % parduodamų obuolių, turgavietėse apie 20 %, o ūkininkų prekyvietėse apie 70 %.
Kodėl taip? Šaltiniai nurodo kelias priežastis.
Didelė dalis derliaus keliauja ne į lentyną. 2025 metų rudenį neprekiniai obuoliai sultims buvo superkami po 0,03–0,06 € už kilogramą. Jie virsta sultimis, o ne desertu jūsų krepšelyje.
Laikymas. 2018 metų vertinimu, Lietuvoje buvo apie 25 000 t modernių obuolių saugyklų. Tai daug mažiau už metinį derlių.
Oro loterija. 2017 metų šalnos sunaikino apie trečdalį obuolių, 2019 metais derlius krito 60 %, 2025 metais liko tik 10–15 % įprasto. Kaip keičiasi pavasario šalnos, skaičiavome tyrime apie 76 metų šalnų sezoną.
Lenkija diktuoja kainas. Kai Lenkijoje derlius blogas, jos pirkėjai atvažiuoja supirkti krituolių ir į Lietuvą. 2017 metais lenkai krituolius pirko po 18–19 euro centų už kilogramą, ir tai kėlė kainas Lietuvoje.
Valstybės duomenų agentūra kas mėnesį fiksuoja kainas turgavietėse, atskirai lietuviškų ir importinių obuolių.
| Mėnuo | Lietuviški, €/kg | Importiniai, €/kg |
|---|---|---|
| 2025 m. kovas | 1,23 | 1,36 |
| 2025 m. spalis | 1,74 | 2,19 |
| 2026 m. sausis | 1,64 | 2,13 |
| 2026 m. gegužė | 1,73 | 1,61 |
| 2026 m. rugsėjis | 1,14 | 1,73 |
Per 20 mėnesių, kai buvo abi kainos, 14 mėnesių lietuviški obuoliai turguje buvo pigesni. Vidutiniškai lietuviški kainavo 1,57 €/kg, importiniai 1,72 €/kg.
Bet po 2025 metų šalnų vaizdas apsivertė. 2026 metų kovą–liepą lietuviški obuoliai turguje kainavo brangiau už importinius, pavyzdžiui, gegužę 1,73 € prieš 1,61 €. Rugsėjį, atėjus naujam derliui, lietuviški vėl atpigo iki 1,14 €/kg.
Taigi pigiausių lietuviškų obuolių ieškokite rudenį.
Susiklosčiusį paradoksą obuolių rinkoje „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo sodo ir daržo žinovas Albertas (Daržo ABC):
„Obuolių Lietuvoje užauginame daug, bet labai netolygiai ir ne tokių, kokių reikia lentynai. 2018 metais derlius siekė 92 tūkst. t, o 2019 metais jau tik 37 tūkst. t. 2025 metų pavasario šalnos, asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prognoze, paliko tik 10–15 % įprasto derliaus. Parduotuvei obuolių reikia kasdien ir visus metus, todėl ji perka ten, kur jų yra visada: 2025 metais trys iš keturių įvežtų obuolių buvo lenkiški.
Antra, didelė dalis mūsų obuolių keliauja ne į lentyną, o į sultis. 2025 metų rudenį neprekiniai obuoliai sultims buvo superkami po 0,03–0,06 € už kilogramą.
Trečia, obuolius reikia kur nors laikyti iki pavasario. 2018 metų vertinimu, Lietuvoje buvo apie 25 tūkst. t modernių obuolių saugyklų, gerokai mažiau nei metinis derlius.
Todėl paradoksas tik atrodo keistas: rudenį obuolių per akis, o įvežimas daugumą metų vis tiek sukasi apie 27–32 tūkst. t, kad ir koks būtų mūsų derlius.“
Albertas, Daržo ABC informacija