Nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas dar keliasdešimčiai augalų veislių

Nacionalinių genetinių išteklių statusą taip pat siūlyta suteikti ir Lietuvoje išvestoms daržo augalų veislėms: vienmetei paprikai „Gustina“, paprastajam agurkui „Kaunita“ ir valgomajam svogūnui „Rausviai“. Be to, į sąrašą pasiūlyta įtraukti ir selekcines javų linijas – penkias kviečių, dvi miežių, dvi avižų ir vieną žirnių. Šios linijos turės reikšmingą vaidmenį būsimuose naujų veislių kūrimo procesuose.

Praėjusiais metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai sėkliniuose (genetiniuose) sklypuose atrinko vertingas žemės ūkio žolių laukines populiacijas – svidres, šunažoles, motiejukus, pievines migles ir kitas rūšis. LAMMC Žemdirbystės instituto Žolių selekcijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Vaclovas Stukonis pabrėžė, kad šios vietinės žolių populiacijos yra itin svarbios pievų ekosistemų išsaugojimui – jos atsparios aplinkos veiksniams, prisitaikiusios prie vietos sąlygų ir pasižymi dideliu genetiniu potencialu, kuris gali būti panaudotas kuriant naujas, klimato kaitai atsparias veisles ar panaudotos vietinėms ekosistemoms atkurti. Iš viso atrinkta daugiau kaip 80 įvairių žolių laukinių populiacijų, kurioms posėdžio metu pritarta suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą. Buvo surinkti šių populiacijų sėklų pavyzdžiai, kurie auginti tiriamuosiuose laukeliuose, siekiant įsitikinti, ar išlieka išskirtiniai požymiai. Patvirtinus šių požymių stabilumą, sėklų pavyzdžiai buvo perduoti saugoti į Valstybinės miškų tarnybos genų banko saugyklą.

Posėdyje taip pat buvo aptarta augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų veiklos, palaikant, atkuriant ir tiriant augalų nacionalinių genetinių  išteklių lauko kolekcijas, integracija į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sritį.

VMT fotoinformacija