Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti

„Bazinis vartojimas – kaip namų pulsas ramybės būsenoje. Jis niekada nebus lygus nuliui, ir tai visiškai normalu. Svarbu ne pats skaičius, o jo pokytis: jei naktis staiga pradeda kainuoti daugiau nei anksčiau, namai tarsi siunčia ženklą, kad kažkas pasikeitė“, – sako „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius. 

Kodėl verta stebėti vartojimą naktį 

Dieną vartojimo grafikas primena kalnų grandinę: virdulys, skalbyklė, orkaitė, televizorius. Tarp šių šuolių sunku pamatyti, kas vyksta fone. Naktį, maždaug nuo antros iki penktos valandos, dauguma namų nurimsta, todėl lieka tik tai, kas veikia visada. Tas lygis ir yra bazinis vartojimas. 

Jį pamatyti nesunku. Daugiau kaip 1,3 mln. ESO klientų, turinčių išmanųjį skaitiklį, 15 minučių intervalų duomenis mato jau kitą dieną, o „Ignitis“ klientai – ir „EnergySmart“ programėlėje. Užtenka atsidaryti kelių ramių naktų grafiką ir pažiūrėti, ties kokiu lygiu kreivė nusistovi. 

Vidutiniškai „EnergySmart“ naudotojų namuose nuo 2 iki 5 val. nakties fiksuojama apie 0,3 kW galia, o per šias tris valandas suvartojama apie 0,9 kWh. Tai ne norma, kurią turėtų atitikti visi namų ūkiai. Mažame bute bazinis vartojimas gali būti gerokai mažesnis, o name su šilumos siurbliu, akvariumu ar vandens šildytuvu – kelis kartus didesnis. Skaičius padeda tik susiorientuoti, ar jūsų namų vartojimas labai skiriasi nuo įprasto lygio. 

Tylūs vartotojai, kurių niekas nepastebi 

ESO skaičiavimu, nuolat budėjimo režimu paliktas televizorius per metus gali sunaudoti apie 45 kWh, į tinklą įjungtas kompiuteris – 20–50 kWh, o kiekvienas lizde paliktas įkroviklis – apie 1–2 kWh. Atskirai tai nedaug, bet namuose tokių prietaisų dažnai būna keliolika, o jie dirba ištisus metus.

Kiek tai sudaro kartu, parodo paprastas skaičiavimas. Jei bazinis vartojimas visą parą laikosi apie 0,3 kW lygio, per metus susidaro maždaug 2 628 kWh – esant 0,25 Eur/kWh galutinei kainai, apie 657 Eur. Didelę dalį šios sumos sudaro būtinų prietaisų, pavyzdžiui, šaldytuvo ar šildymo įrangos, elektros sąnaudos. Tačiau kiekvienas be reikalo veikiantis prietaisas taip pat didina sąskaitą visas 8 760 valandų metuose. 

Situacija palaipsniui gerėja. Nuo 2025 m. gegužės ES taiko griežtesnius budėjimo režimo reikalavimus naujiems prietaisams. Jie taikomi ir „Wi-Fi“ maršrutizatoriams bei belaidžiams garsiakalbiams, o motorizuotiems stalams ar žaliuzėms – pirmą kartą. Europos Komisija skaičiuoja, kad iki 2030 m. tai kasmet sutaupys apie 4 TWh elektros. Vis dėlto reikalavimai taikomi tik naujai ES rinkai pateikiamiems prietaisams, o senieji namuose veiks dar ilgai. 

Kada pokytis tampa signalu 

Vienos neįprastos nakties dar nereikia analizuoti: galbūt skalbyklė buvo nustatyta naktinei programai, įkraunamas elektromobilis ar įjungtas šildytuvas svečių kambaryje. Signalu tampa pokytis, kuris išlieka. Jei bazinis lygis pakilo ir savaitę ar dvi nebenukrenta, verta išsiaiškinti, kas pasikeitė. 

Dažniausiai priežastis gana paprasta. Tai gali būti rudenį įjungtas šildymas, drėgmės surinktuvas rūsyje, užmirštas elektrinis radiatorius ar naujas prietaisas, kuris budėjimo režimu naudoja daugiau elektros, nei manyta. Kartais ženklą siunčia ir senstanti technika: nesandarus šaldytuvo durelių tarpiklis ar užkalkėjęs vandens šildytuvas verčia prietaisą dirbti ilgiau. 

„Dažnai matome, kad žmonės ieško sudėtingų paaiškinimų, nors priežastis būna paprasta – pavyzdžiui, garaže visą žiemą veikiantis šildytuvas. Todėl patariame pradėti ne nuo įtarimų, o nuo grafiko: pažiūrėti, kada pokytis prasidėjo, ir prisiminti, kas tuo metu namuose pasikeitė“, – pataria E. Jurevičius. 

Patikrinti galima per vieną vakarą 

Paprasčiausias būdas – nedidelis eksperimentas. Vakare atjunkite nuo elektros tinklo prietaisus, kurių naktį tikrai nereikia: televizorių su priedėliu, kompiuterį, garso sistemą, įkroviklius. Kitą dieną programėlėje palyginkite šios nakties bazinį lygį su ankstesnių naktų lygiu. Skirtumas padės apytikriai įvertinti elektros sąnaudas budėjimo režimu, jei kitų prietaisų veikimas ir sąlygos buvo panašūs. 

Nuolat veikiančių prietaisų išjungti nereikia, bet juos galima sureguliuoti. ESO duomenimis, šaldytuvo temperatūrą padidinus vienu laipsniu, jis suvartoja apie 6 proc. mažiau elektros, o sumažinus šildymo temperatūrą vienu laipsniu, sutaupoma apie 5 proc. energijos. Tik reikia atsiminti, kad programėlėje pateikiamas vartojimo paskirstymas pagal prietaisų grupes yra apytikris, todėl papildomų duomenų suteiks toks namuose atliktas eksperimentas. 

„Tikslas nėra naktinį vartojimą sumažinti iki nulio – tai neįmanoma ir nereikalinga. Tikslas yra žinoti savo namų bazinį vartojimą. Kai jį žinai, bet kokį nukrypimą pastebi iškart, o ne tik gavęs didesnę sąskaitą“, – apibendrina E. Jurevičius. 

„Ignitis grupė“ informacija