Naujas Šiaurės Europos ir ES konfliktas dėl žvejybos

„Šis sprendimas buvo priimtas be išankstinių konsultacijų su Europos Sąjunga“, – savo pareiškime dėl gruodžio 16 d. paskelbto susitarimo teigia Europos Komisija (EK).

Susitarimas, kurį pasirašė JK, Norvegijos, Islandijos ir Farerų salų – ES narės Danijos administruojamo salyno – valdžios institucijos, nustato bendrą leistiną sugauti kiekį, viršijantį 299 000 tonų 2026 m., o tai yra daug daugiau nei tiems metams pateiktos mokslinės rekomendacijos, teigia Komisija: „Šis susitarimas kelia rimtą pavojų skumbrių išteklių tvarumui ir kenkia teisėtiems Europos Sąjungos žvejybos pramonės interesams“.

Kvotos ir ištekliai

Skumbrės ištekliai šiaurės rytų Atlante jau yra prastos būklės dėl itin intensyvios žvejybos.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) paskelbė mokslinę rekomendaciją, kurioje rekomenduojamas bendras leidžiamas sugauti kiekis 2026 m., kuris turi neviršyti 174 357 tonų. Tačiau minėtame keturių šalių susitarime nustatytas 299 010 tonų skumbrių kiekis, kuris yra 72 proc. didesnis už rekomenduojamą lygį. Todėl, Komisijos manymu, toks pernelyg didelis išteklių naudojimas dar labiau paaštrina peržvejojimo problemą ir kelia grėsmę ilgalaikiam išteklių tvarumui.

Be to, kadangi Rusijos metinis laimikis ankstesniais metais viršijo 100 000 tonų, taikant šį susitarimą, bendras žvejybos spaudimas ištekliams 2026 m. turėtų viršyti 400 000 tonų, o tai gerokai daugiau rekomenduojamo lygio. Toks žvejybos spaudimas kelia didelę negrįžtamos žalos riziką skumbrių populiacijai ir grėsmę nuo jų priklausomų asmenų pragyvenimui.

Nesilaiko rekomendacijų

„ES nustatė preliminarų bendrą leidžiamą sugauti kiekį, remdamasi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, kaip reikalaujama pagal taikytinus teisės aktus ir laikantis ES ir JK prekybos bei bendradarbiavimo susitarimo (TCA)“, - teigiama EK pareiškime ir akcentuojama, jog keturių šalių susitarimas kenkia ES pastangoms užtikrinti tvarų šių bendrų išteklių valdymą.

Komisija sieks tolesnių paaiškinimų iš keturių susijusių šalių ir įvertins šio susitarimo atitiktį tarptautinei teisei, įskaitant TCA: „Raginame visas šalis persvarstyti savo sprendimą ir siekti tvaresnio Šiaurės Rytų Atlanto skumbrių išteklių valdymo, remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Komisija ir toliau yra įsipareigojusi užtikrinti ilgalaikį žuvų išteklių tvarumą ir nuo jų priklausomų asmenų pragyvenimo šaltinius“.

„Tai vyksta tuo metu, kai ištekliai jau yra žemiau biologinių ribų ir jiems gresia išnykimas, o tai dar labiau pablogina pernelyg intensyvios žvejybos problemą. Toks pernelyg didelis išteklių naudojimas gali padaryti negrįžtamą žalą skumbrių populiacijai“, – perspėja Briuselis.

Kaip pažymi europeannewsroom.com, Prancūzijos žvejų atstovai anksčiau pasmerkė „vienašališką“ ir „nepriimtiną“ Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Farerų salų ir Islandijos – „valstybių, kurios nesilaiko mokslinių rekomendacijų“, bet vis tiek galės eksportuoti savo produktus į ES – sprendimą.

Kita nuomonė

Kaip rašo „The Skipper“, bendra skumbrių sugavimo kvota pagal naują susitarimą 2026 m. (minėtos 299 010 tonų) yra gerokai mažesnė, lyginant su 2025 m. skaičiais, tad ES esą nėra ko nerimauti.

Naujas susitarimas suteikia visokeriopą prieigą žvejoti susitarimo šalių vandenyse: Norvegija išlaiko prieigą prie didelės dalies skumbrių JK vandenyse, o Islandija ir Farerų Salos galės sužvejoti dalį joms skirtų skumbrių Norvegijos vandenyse.

„Labai džiaugiuosi, kad sudarėme naują ilgalaikį susitarimą dėl skumbrių išteklių valdymo ir paskirstymo. Šis susitarimas padės apriboti skumbrių žvejybą ir taip sumažinti žvejybos spaudimą. Ypač teigiamai vertina tai, kad Islandija dabar prisijungia prie išplėstinio susitarimo dėl skumbrių“, – sakė Norvegijos žuvininkystės ir vandenynų ministrė Marianne Sivertsen Næss. Ji pažymėjo, jog „tikslas vis dar yra susitarimas, apimantis ir ES, ir Grenlandiją, o šis susitarimas tam suteikia galimybių, todėl tikimės tęsti konsultacijas su ES ir Grenlandija jau 2026 m. pradžioje, siekdami visapusiško sprendimo.“

„Farerų salų, Jungtinės Karalystės, Islandijos ir Norvegijos susitarimas yra labai reikšmingas skumbrių ištekliams ir Farerų salų skumbrių žvejybos ateičiai“, – teigė Farerų salų žuvininkystės, pramonės ir prekybos ministras Eirikur’as í Jákupsstovu. – „Svarbu, kad prie šio susitarimo prisijungtų ir kitos pakrantės valstybės, ir tikiuosi, kad kitos valstybės taps šio susitarimo šalimis.“

Be to, Škotijos vyriausybė taip pat išreiškė paramą naujajam susitarimui. Škotijos kaimo reikalų sekretorė Mairi Gougeon sakė: „Šis keturšalis JK, Norvegijos, Farerų salų ir Islandijos susitarimas apima veiksmingesnių priemonių paketą, skirtą skumbrių ištekliams Šiaurės Rytų Atlante valdyti, mažinant spaudimo riziką ir užtikrinant labai reikalingą stabilumą svarbioms žvejybos pramonės šakoms ir pakrančių bendruomenėms.“

Šis keturšalis susitarimas galioja iki 2028 m.

Parengė Ričardas Čekutis