Ne kiekviena šluota verta vantos vardo!

Sakoma, kad vanta – svarbiausias pirties elementas. Ar sutiktumėte?

Vanta – universalus pirties įrankis. Nau­dodami ją pirtyje galime vaikyti garą, nukreipti jį ten, kur norime, masažuoti kūną, atlikti aromaterapijos procedūras. Dėl to būdami pirtyje juntame visai kitus pojūčius. Norint tinkamai panaudoti vantą, svarbi darni pirties visuma: reikia atitaikyti tinkamą temperatūrą (apie 50–70 °C), turi būti pakankamai deguonies, gerai įkaitinti akmenys.

Kodėl žmogui naudinga pertis van­tomis pirtyje?

Vanojantis vantomis suaktyviname kraujotaką, geriau įkaitiname visą kūną, paskirstome karštį. Tiesa, vis dar daug žmo­nių galvoja, kad pertis reikia stipriai, lupti save ar kitą taip, kad net šonus skaudėtų, o lapai skraidytų į šalis – tai netinkamas būdas. Vantas reikia naudoti švelniai, kadangi šilumą gauname ne dėl stipraus mušimo, o nuo akmenų skleidžiamos šilu­mos, garo. Būtent su juo ir reikia darbuotis. Vanta skirta masažuoti, karščiui pagauti ir perkelti ant kūno.

Gaminant vantą, viskas tikriausiai prasideda nuo augalų. Kaip juos reikėtų pasirinkti ir skinti bei paruošti vantai gaminti?

Vantas galima rišti iš daugelio medžių ir augalų. Svarbu įvertini, ar augalas sveikas. Skinant šakeles taip pat būti­na jas rinktis taip, kad augalui nebū­tų pakenkta. Skinti šakeles reikia taip, kaip genimas medis – rinktis tik tas, kurias nuskynus augalui bus suteikta daugiau erdvės augti, megzti naujas. Todėl prieš pradedant rišti vantas, vi­sada siūlau pirmiausia pasidomėti, kaip taisyklingai genėti augalus. Negalima dėl kelių vantų pasmerkti medžio pražūčiai.

Ar svarbu, kur skinti augalus?

Labai svarbu. Vantų negalima rišti iš medžių, kurie auga šalia intensyvaus eis­mo kelių, didelių gamyklų – kitaip tariant, ten, kur didelis užterštumas kietosiomis dalelėmis. Juk vantą nešame į pirtį ir ja vanojame nuogą kūną, kuris pasiruošęs priimti visas naudingąsias medžio savybes. Šalikelėje nuskintos šakelės gali ne tik nesuteikti naudos, bet ir būti žalingos. Šakelių vantoms geriausia skinti iš kuo gilesnio miško, kuo toliau nuo galimų taršos šaltinių, kad augalas turėtų sukaupęs naudingų medžiagų ir savybių, būtų švarus.

Kokių yra rišimo būdų? Kaip taisyklingai surišti vantą ir kokių dažniausiai daroma klaidų?

Svarbu, kad vanta būtų tinkamo dydžio, bet konkretų dydį centimetrais įvardyti sunku, nes vieniems gali būti patogesnė didesnė, kitiems – mažesnė. Svarbiausia, kad būtų patogu laikyti, nepavargtų ranka, būtų pakankamai darbinio vantos ploto, tvirtai surišta. Jeigu vanta per maža, ne­pavyks tinkamai nukreipti garo, sunku įkaitinti vanojamą žmogų. Jei per didelė, bus nepatogu naudoti, nes greitai pavargs rankos. Vyrams rišamos platesnės, ilgesnės, moterims – siauresnės, o mažiausios ir lengviausios skirtos vaikams. Vantos kotas turi būti tvirtai surištas, kad proceso metu nebyrėtų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad jame nebūtų atsikišusių šakelių, kurios galėtų braižyti kūną.

Kiek etapų yra iki galutinio vantos naudojimo: skynimas, rišimas, džiovi­mas, laikymas..? Papasakokite apie juos.

Vanta pagaminama per maždaug 5–6 žingsnius, kurie tęsiasi kelis mėnesius. Iš pradžių atrenku ir skinu šakeles, rišu vantas. Tada jas kabinu džiovinti. Vėliau, kai išdžiūsta, vėl perrišu, sutvirtinu kotus, kad būtų stiprios. Tuomet arba pakabinu laikyti, arba nešuosi į pirtį, arba dedu į maišelius ir išsiunčiu jas įsigijusiems pirties mėgėjams.

Ką reikėtų žinoti, jei norima vantų paruošti žiemai: kaip jas laikyti?

Iš tikrųjų taisyklės labai paprastos. Svar­biausia saugoti jas nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat būtina sąlyga – tinkama patalpos drėgmė ir temperatūra – mažiau nei 18 °C.

Išduokite paslaptį, kokie medžiai kokioms pirtims tinka?

Pirčiai tinka įvairių medžių vantos. Norintiesiems pabūti karščiau, siūlyčiau rinktis beržą, ąžuolą, drebulę, alksnį – jie stipresni, aštresni medžiai. Švelnesnei, ramesnei pirčiai naudokite liepų, ievų, žilvičių, lazdynų vantas.

Ar skirtingais metų laikais rišamos skirtingos vantos?

Kiekvienas medis, augalas turi būtent jam skirtą laiką, kada jį reikia skinti, rišti, todėl svarbu stebėti gamtą, kada augalai pasiruošę. Aišku, konkrečias datas įvar­dyti sunku, nes net ir tas pats beržas ar ąžuolas gali būti visiškai kitaip subrendęs Klaipėdos rajone esančiame miške nei Dzūkijoje. Skiriasi net ir tame pačiame miške augantys medžiai, pavyzdžiui, pietinėje miško pusėje, kur medis gauna daugiau saulės šviesos, subręs anksčiau nei šiaurinėje miško dalyje.

Kokių naudingų savybių turi auga­lai, pavyzdžiui, beržas, ąžuolas, liepos, spygliuočiai, dilgėlės, aviečių lapai ir kt.?

Kiekvienas augalas turi savų savybių, išskirtinių kvapų, tekstūrą ir teikiamą nau­dą. Beržinių vantų lapai puikiai perduoda šilumą kūnui, o dėl švelnumo tinka vanoti ir masažuoti net tuos, kurių jautri oda. Kadagio vantomis galima atlikti savotišką akupunktūrą. Ąžuolas – tvirtas, intensyvus, dažnai lietuvių tautosakoje vaizduojamas kaip ilgaamžiškumo, stiprybės ir gyvenimiš­kos jėgos simbolis. Liepų vanta minkšta, švelni. Ypač gerai tinka kaip natūralus odos, veido prausiklis. Naudingas vantos savybes galima vertinti ir pagal tai – kokią naudą teikia to augalo arbata, tokių savybių turės ir surišta vanta.

Ar yra medžių, kurie vantoms visiškai netinkami?

Kai kurie augalai gali būti nuodingi, to­dėl, prieš rišant vantą iš nežinomo augalo, būtina surasti jo pavadinimą ir bent šiek tiek apie jį paskaityti. Pavyzdžiui, pelynas priskiriamas prie nuodingų augalų. Didelis jo kiekis gali pakenkti, nors mažesniais kiekiais labai naudingas ir plačiai liaudies medicinoje naudojamas augalas. Todėl išties svarbu pasidomėti mažiau žinomu augalu ir naudoti jį atsargiai.

Be abejo, reikia atkreipti dėmesį ir į Lietuvos raudonąją knygą, saugomus augalus, kuriuos skinti draudžiama, pavyz­džiui, beržą kerutį, liekninį beržą, kalninę jonažolę.

Kaip taisyklingai naudoti vantą pir­tyje? Papasakokite išsamiau apie visą procesą.

Prieš einant į pirtį, svarbu tinkamai paruošti vantą. Jeigu ji nėra ypač sau­sa, prieš naudojant pirtyje, keletą kartų įmerkite ją į karštą vandenį, ištraukite ir nukratykite. Jeigu vanta sausesnė, ilgai buvo sausoje patalpoje, tokią vantą keletą kartų įmerkite į vandenį, palaikykite keletą sekundžių, ištraukę nukratykite, įdėkite į maišelį ir užriškite. Maišelį su vanta palikite šiltoje pirtyje ant gulto ir po 15 min. galė­site vanotis. Vantoms paruošti naudokite karštą vandenį.

Vanojantis reikia sušildyti visą kūną. Judesiai turi būti švelnūs, vantos nuolat pašildomos iškėlus jas į viršų ir švelniai papurčius. Nereikia plakti taip, kad ša­kelės lūžtų ir kūnas raudonuotų ne nuo šilumos, o nuo smūgių. Visa vanojimo esmė – šiluma, kurią sugauname vantos lapeliais, nukreipiame garą, kompresai ir švelnus masažas.

Ar yra vantų, kurias labiau mėgsta moterys, o kitas – vyrai?

Nors kai kuriems pirties mėgėjams, pirtininkams patinka skirstyti vantas į moteriškas ir vyriškas, pavyzdžiui, ąžuo­las – vyrams, o liepa – moterims, tačiau iš tikrųjų tokios perskyros nėra, visas vantas gali naudoti tiek vyrai, tiek moterys. Juk medumi kvepianti liepų vanta gali patikti ir vyrams. Jeigu moteris nori pirtyje stipriau kaitintis, gali drąsiai rinktis ąžuolinę. Viskas priklauso nuo konkrečių žmogaus poreikių, pomėgių ir įpročių. 

Aurelija UŠACKĖ

Renato ŽVALIAUSKO nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.