Ne tik miestuose, bet ir provincijoje

Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnas Virginijus Golikas sako ieškojęs visokių būdų ne kaip kovoti su pačiame Kapčiamiesčio centre gyvenančiais beglobiais katinais, bet kaip jiems padėti. Neslepia, kad tai buvęs didelis seniūnijos skaudulys. Seniūnas, ieškodamas išeities ir patarimo, skambino visoms privačioms organizacijoms, kurios užsiima gyvūnų globa. „Sakiau, išvešiu katinukus į prieglaudą. Bet jie pasakė, kad tiek pasaulinė, tiek europinė praktika rodo, kad tuščios vietos nebūna. Išvešime vienus, atsiras kitų“, – tokią tiesą sako sužinojęs seniūnas V. Golikas. Kita vertus, anot jo, išvežimas į prieglaudą gan brangiai kainuoja. „Bijau pameluoti, bet vieno katinuko išvežimas į prieglaudą atsieitų apie 150 eurų, o dargi prieglaudos pilnos jų“, – aiškina „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas. Tad buvo priimtas sprendimas katinėlius palikti gyventi vietoje. „Tačiau kastruoti, sterilizuoti, ženklinti, padaryti namelius ir teisingai maitinti“, – vardija seniūnas.

Pirmiausia katytės buvo sterilizuotos. Juk, anot seniūno, rūpintis augintiniais, ne tik savais, bet ir benamiais, visų pareiga. Tad jis dėkoja Druskininkų Kurorto veterinarijos gydytojai Jovitai, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, kad galėjo prisidėti prie šios kilnios akcijos. „Na, ne visi kastruoti ir sterilizuotos. Kai kurių visgi nepavyko pagauti“, – prisipažįsta jis.

Namelius pagamino pasitelkę privačias lėšas. „Pagelbėjo žmonės. Ramunės Orliukienės vadovaujama Žaliakalnio lentpjūvė davė medienos, o mes pagaminome“, – dėsto seniūnas.

„Koops mažmena“ parduotuvėje veikia aukų dėžutė katinėlių maistui. Pirkėjai kviečiami nebūti abejingais ir prisidėti prie gyvūnėlių gerovės. Kas nori, patys gali nupirkti maistelio. „Žmonės noriai aukoja“, – pastebi V. Golikas. Kartą per mėnesį atidarę dėžutę, paprastai ten randa visai nemenką pinigų sumą – ir 30–40 eurų. Šių pinigų beveik ir pakanka vietos katinams išlaikyti. Už šiuos pinigėlius nuperkama sauso maisto. O ir keturkojai savo įpročių nekeičia: jie ir toliau pasitinka kiekvieną atvykėlį. Juk niekad negali žinoti, kokiu skanėstu atvykėlis gali pavaišinti. Kaip ir tądien, man viešint Kapčiamiestyje, katinėliai niekaip nesitraukė nuo vietinio žvejo dviračio. Tuoj pasidarė aišku, kodėl. Ant dviračio uždėtame kibirėlyje buvo nemenkas ešerys! O ir prie vairuotojų, tik išlipusių iš automobilių, jie greitai prisigretina: juk visai gali būti, kad turi ko nors skanaus.

Atsirado ir savanorė, norinti pasirūpinti keturkojais, juos prižiūrėti. „Yra savanorė. Moteris, kuri labai myli katinukus. Tad kasdien juos pašeria, įpila vandenuko“, – pasakoja seniūnas. O ir visi vietiniai puikiai žino katinų maitinimo taisykles: nekeičiamos šėrimo vietos, šeriama po nameliu, nededama ėdalo keliose vietose, nedėliojama ėdalo bet kur, indelius privalu išplauti.

Dabar Kapčiamiestyje situacija su beglobiais katinėliais pasikeitė iš esmės, mat jais rūpinamasi kasdien, o prie kačių namų niekad netrūksta lankytojų ir fotografų. Kapčiamiesčio katinai jau tapo vietos įžymybėmis, juos pažįsta į Kapčiamiestį sugužantys poilsiautojai iš visos Lietuvos.

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.