Prognozės ne visada pasitvirtina
Europos Sąjungos (ES) grūdų prekybos asociacijos (COCERAL) praėjusių metų gruodžio mėn. duomenimis, ES šalyse šiemet prognozuojamas 274,06 mln. t grūdų derlius, tai būtų 9,18 mln. t daugiau, palyginti su 2023 m. Didesni javų pasėlių plotai siūravo Ispanijoje, bet pernai rudenį dėl gausių kritulių mažesnis žieminių javų plotas pasėtas Prancūzijoje, Vokietijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
COCERAL naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2024 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 125,84 mln. t, tai 0,65 mln. t daugiau nei buvo 2023 m. COCERAL 2023 m. gruodžio mėn. padidino 2024 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 50,72 mln. t, tai būtų 3,1 mln. t daugiau, palyginti su 2023 m. Didesnis miežių derlius turėtų būti Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje, bet mažesnis Prancūzijoje, Vengrijoje ir Čekijoje.
2024 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse, palyginti su 2023 m., padidinta 1,9 mln. t ir turėtų sudaryti 63,67 mln. t. 2024 m. kukurūzų derlius didesnis nei 2023 m. buvo prognozuojamas Italijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje. Deja, pastarojoje, dėl didelių karščių ir sausros, dalis kukurūzų nudžiūvo.
Rugių derliaus prognozė ES šalyse turėtų sudaryti 7,78 mln. t ir tai būtų 0,47 mln. t daugiau, palyginti su 2023 m., o avižų – 1,45 mln. t daugiau ir turėtų sudaryti 6,85 mln. t.
Rapsų derliaus prognozė ES šalyse turėtų sudaryti 19,37 mln. t, tai būtų 3,40 mln. t daugiau, palyginti su 2023 m. Prognozuojamas didesnis rapsų pasėlių derlingumas, kuris turėtų padidinti bendrąjį rapsų derlių.
Tačiau kalbinti Lietuvos žemdirbiai tvirtino, jog prognozės ne visuomet pasitvirtina, o apie galutinį derlių bus galima kalbėti tik tuomet, kai visi grūdai, rapsai ir kitos kultūros bus aruoduose. Tiesa, derliaus tendencijos aiškios jau dabar.
Žieminiai miežiai užderėjo vidutiniškai, maždaug tiek pat, kiek ir pernai. Pradėti kulti rapsai parodė kitokią situaciją. Rapsų sėklų dydis yra menkas, todėl ir derlius pakito į mažesnę pusę. Rapsų augintojus guodžia tik tai, kad šiemet labai didelis ir net rekordinis šios kultūros aliejingumas, atskiruose plotuose siekiantis 48–50 proc.
Ne vienas žemdirbys svarstė, jog pavykus visą šalies derlių nuimti be nuostolių, rezultatas būtų vienas iš geriausių, bet derlius greičiausiai nebus rekordinis. Augalams labai trūko drėgmės. Pastaruoju metu lietaus vis sulaukiama, todėl lieka ir viltis, kad vėliau kuliamos kultūros užderės geriau.
Per javapjūtę kainos krenta
Prasidėjus pjūčiai, ūkininkai vis dažniau sulaukia įvairių pranešimų iš įmonių apie siūlomas grūdų supirkimo kainas. Informacijos gausu ir interneto platybėse. Mažieji pirkliai, neturėdami apyvartinių lėšų, neriasi iš kailio feisbukuose.
2024 m. derliaus supirkimo kainos skirtingose įmonėse skiriasi, nors ir nelabai smarkiai. AB „Linas Agro“ skelbia, jog II klasės kviečių supirkimo kaina liepos 1–8 d. svyravo nuo 197 Eur/t iki 201 Eur/t (be PVM), II klasės kvietrugių – 139–146 Eur/t, II klasės miežių – 139–143 Eur/t, rapsų (43 proc. ir didesnio aliejingumo) – nuo 432 iki 466 Eur/t, II klasės žirnių – 237–245 Eur/t, II klasės avižų – 119–124 Eur/t. UAB „Agrochema“ už toną Ekstra klasės kviečių skelbia mokanti 222 Eur, už I klasės – 212 Eur.
Tiek kondicinius, tiek ir nekondicinius grūdus superkančios, savo transportu išsivežančios ir tą pačią dieną su ūkininku atsiskaitančios „Kagro“ grupės vadybininkas Kostas Butkus „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog jų supirkimo kainos yra mažesnės negu didžiųjų įmonių. Tačiau žemdirbiai renkasi ir patogumą – logistika taikoma nuo kombaino, neskaičiuojamas papildomas mokestis dėl prastovų.
Derliaus nuėmimo laikotarpiu Šiaurės pusrutulyje, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, labai sumenksta kainos. Tuo metu vyrauja didelė produkcijos, dalyvaujančios pasaulinėje rinkoje, pasiūla. Prekių birža, kaip ir kiekvienas turgus, sandėrius reguliuoja pagal norinčių parduoti ir pirkti santykį.
Dabar pardavėjams situacija yra nedėkinga, nes per derliaus nuėmimą pardavėjų yra daug, o pirkėjų – kur kas mažiau. Lūkesčiai aiškūs: pasaulinis aruodas bus užpildytas ne mažiau negu pernai, gal ir daugiau. Paprasčiau tariant, prekių deficito ateityje nelaukiama. Todėl pirkėjai pirkti didesnių kiekių grūdų ir neskuba, įsigyja tiek, kiek reikia einamuoju momentu. Perkant iš anksto investuoti pinigai įšaldomi, nedirba, todėl yra brangūs.
„Per javapjūtę supirkimo kainos visuomet krenta, po javapjūtės pasikoreguoja tiek, kiek kainuotų grūdų saugojimas perkant saugojimo paslaugas. Tiesa, kainų pokyčiai nėra kažkokie kosminiai“, – pažymėjo R. Juknevičius. Žemdirbiai dėl įsipareigojimų, net ir turėdami kur saugoti grūdus, priversti dalį produkcijos parduoti, kad galėtų susimokėti už elektrą, degalus ir pan.
Dabartinės grūdų supirkimo kainos Lietuvoje yra žemesnės negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau apibendrinti, kokios bus viso šiųmetinio sezono kainos, R. Juknevičiaus tvirtinimu, dar per anksti. Derlius gali būti mažesnis už prognozuotą dėl netikslios prognozės, blogų orų per pjūtį.
LŪS pirmininkas prisiminė metus, kuomet vos startavus javapjūtei prasidėjo ir beveik tris savaites tęsėsi ištisinis lietaus periodas. Per tą laiką šalyje buvo prarastas visas maistinių kviečių derlius. Pietiniuose Lietuvos rajonuose iki lietaus buvo nukulta šiek tiek maistinių kviečių. Po lietaus likę kviečiai buvo arba pašariniai, arba nekondiciniai. Jei atsitinka tokios nelaimės, to sezono grūdų supirkimo kainos koreguojasi. „Nieko naujo – rinkos kainas reguliuoja pasiūlos ir paklauso dėsnis“, – redakcijai teigė R. Juknevičius.
Žemdirbiai atsidūrė tarp dviejų girnų
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.