Nerijus Mačiulis. Trumpas sujungimas

Netrukus po inauguracijos, Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą 25 proc. tarifu apmokestinti visą importą iš Meksikos ir Kanados. Pasikalbėjęs su šių šalių vadovais, importo tarifų įvedimą atidėjo mėnesiui. Kovo pradžioje šie importo tarifai vis tik įsigaliojo, bet, po dviejų dienų galiojimo, beveik visoms prekėms buvo atšaukti, jų įsigaliojimą atidedant dar mėnesiui.

Šiandien įsigaliojo JAV prezidento įsakymas apmokestinti plieno ir aliuminio importą iš visų šalių 25 proc. tarifu. Vakar, išgirdęs apie Kanados atsakomąsias priemones, D. Trumpas paskelbė, kad kaimynei ir daugiametei partnerei šis tarifas dvigubinamas iki 50 proc., bet po kelių valandų atšaukė šį planą. Skamba sudėtingai? Gali būti, kad kol perskaitėte šią pastraipą JAV prezidentas jau paskelbė ir po to atšaukė dar kelias protekcionistines priemones.

Balandžio pradžioje D. Trumpas žada apmokestinti beveik visą importą iš ES. Kol kas daugelis Vakarų valstybių reaguoja prognozuojamai – į nepagrįstus importo tarifus atsako tuo pačiu. Europos Komisija į didesnius importo tarifus plienui ir aliuminiui šiandien atsakė apmokestindama žemės ūkio produkciją, įvairias namų apyvokas prekes, burboną ir motociklus.

Europa nėra labai priklausoma nuo JAV rinkos – į ją eksportuojamų prekių vertė sudaro mažiau nei 3 proc. ES BVP. Vis tik, kai kurios šalys (Vokietija, Belgija), bei kai kurie sektoriai (automobilių, biochemijos) yra labiau pažeidžiami ir šis prekybos konflikto įsisiūbavimas nebus naudingas niekam.

Trumpo administracija suburta iš jo rėmėjų, draugų ir ideologinių fanų, kurie neturi noro, kompetencijų arba drąsos parodyti prezidentui jo logines klaidas. Taip gimsta ši chaotiška prekybos politika ir blaškymasis, kurį ištikimiausi prezidento fanai vadina genialia derybine strategija, tačiau  sveikas protas ir finansų rinkos sako, kad tokia destruktyvi politika turės labai nemalonių pasekmių. Trumpuoju laikotarpiu krenta JAV akcijų kainos, vartotojai ir įmonės susimokės didesnes kainas už importuojamas prekes ir žaliavas, tai neigiamai paveiks lūkesčius bei vartojimą. Lūkestis, kad ilguoju laikotarpiu vis daugiau įmonių investuos į JAV pramonę irgi gali netapti realybe – investicijoms reikia stabilios ir prognozuojamos aplinkos, o ne spaudimo, grasinimų ir chaoso.

Pastaraisiais metais JAV ekonomika išsiskyrė sparčiu augimu ir atsparumu, bet ir čia, deja, matome pirmuosius eižėjimo ženklus. Vasario mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis smarkiai krito, gyventojų ir rinkų infliacijos lūkesčiai pakilo į aukščiausią lygi per pastaruosius dvejus metus. Praėjusį mėnesį vis dar augo darbo vietų skaičius, tačiau vis daugiau išankstinių indikatorių rodo darbo rinkos silpnėjimo ženklus. Gyventojų vėlavimai vykdant kai kuriuos finansinius įsipareigojimui pakilo į aukščiausią lygį per dešimtmetį.

Bandymai didinti valdžios sektoriaus efektyvumą yra sveikintini, bet pasirinkti metodai – nelabai. Elono Musko prielaida, kad viešajame sektoriuje neršia tik veltėdžiai biurokratai, gali pavirsti ne tik į didesnį nedarbo lygį, bet ir į nustekentas kritines JAV valstybines funkcijas.

Taigi, didėja tikimybė, kad šiemet JAV gyventojai artimiau susipažins su stagfliacija – reiškiniu, kuomet ekonomika beveik neauga, kyla nedarbo lygis, o kainų augimas dar labiau įsibėgėja (iš dalies ir dėl didesnių importo tarifų). Tokioje situacijoje JAV centriniam bankui bus sunku reikšmingai mažinti palūkanų normas, gali padidėti įtampa būsto rinkoje. Sunkiau prognozuoti, kaip prie tokių kraujo spaudimą keliančių aplinkybių elgsis JAV prezidentas – susivoks ir atsitrauks, ar išliks užsispyręs ir priešiškas.

Kol kas tenka pripažinti, kad liberali, prognozuojama ir taisyklėmis grįsta pasaulinės prekybos sistema bent jau ketveriems metams lieka už borto. Šiame kontekste galima pasidžiaugti tik tuo, kad Europa į staiga pasikeitusią ekonominę ir geopolitinę realybę reaguoja greitai, yra pasiruošusi tampriau bendradarbiauti ir daugiau investuoti į savo ekonominį ir fizinį saugumą.

„Swedbank“ informacija