Nerimą kelianti žinia: gripu žinduoliai jau gali užsikrėsti vieni nuo kitų

„Tai vienas iš pirmųjų kartų, kai matome įrodymus apie efektyvų ir ilgalaikį labai patogeniško paukščių gripo H5N1 perdavimą iš žinduolių žinduoliams", – Kornelio universiteto pranešime cituojamas Diegas Dielas, Populiacijos medicinos ir diagnostikos mokslų katedros virusologijos docentas ir Veterinarijos koledžo Gyvūnų sveikatos diagnostikos centro (AHDC) Virusologijos laboratorijos direktorius.

Dielas yra straipsnio apie tyrimą „Labai patogeniško paukščių gripo H5N1 viruso plitimas pieniniuose galvijuose", liepos 25 d. paskelbto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris.

Viruso genomo sekoskaita nerodo viruso mutacijų, kurios padidintų H5N1 perdavimą žmonėms, nors duomenys aiškiai patvirtina žinduolių perdavimą žinduoliams, o tai kelia susirūpinimą, nes virusas gali prisitaikyti žinduoliams.

Iki šiol JAV buvo pranešta apie 11 žmonių susirgimo paukščių gripu atvejų, kurių pirmasis datuojamas 2022 m. balandžio mėn. Sveikatos sutrikimai buvo nesunkūs, 4 ligos atvejai buvo susiję su galvijų ūkiais, o 7 – su paukštynais. Keturi naujausi atvejai registruoti per kelias pastarąsias savaites Kolorado valstijoje. Šie pacientai susirgo ta pačia atmaina, kuri tyrime buvo nustatyta kaip cirkuliuojanti melžiamose karvėse, todėl tyrėjai įtarė, kad virusas greičiausiai kilo iš tos teritorijos pieno ūkių.

Nors virusas gali užkrėsti žmones, tų infekcijų efektyvumas yra mažas. „Susirūpinimą kelia tai, kad gali atsirasti potencialių mutacijų, kurios ateityje gali sukelti prisitaikymą prie žinduolių, išplitimą į žmones ir galimą veiksmingą perdavimą žmonėms“, – sakė Dielas pabrėždamas, kad labai svarbu toliau stebėti virusą.

JAV žemės ūkio departamentas finansavo H5N1 bandymų programas gamintojams nemokamai. Pasak Dielo, ankstyvas testavimas, sustiprintas biologinis saugumas ir karantinas, esant teigiamam rezultatui, padėtų sustabdyti bet kokį tolesnį viruso plitimą.

H5N1 infekcijos pirmą kartą buvo aptiktos 2022 m. sausio mėn., JAV krito daugiau nei 100 milijonų naminių paukščių ir tūkstančiai laukinių paukščių. Kornelio AHDC ir Teksaso A&M veterinarinės medicinos diagnostikos laboratorijos mokslininkai vieni pirmųjų pranešė apie viruso aptikimą pieninių galvijų bandose. Tikėtina, kad karvės buvo užsikrėtusios nuo laukinių paukščių. Joms sumažėjo apetitas, pakito mėšlo konsistencija, atsirado kvėpavimo sutrikimai, labai sumažėjo pieno gamyba.

Tyrimas rodo didelį viruso gebėjimą užkrėsti pieno liaukas ir didelius aktyvių virusų kiekius, išsiskiriančius iš paveiktų gyvūnų pieno. Virusas sunaikinamas pasterizuojant, tai užtikrino saugų pieno tiekimą.

Naudodami viso genomo sekoskaitą, būdingų viruso padermių modeliavimą ir epidemiologinę informaciją, tyrėjai nustatė atvejus, kai užkratas iš karvės iš perduodamas karvei (užsikrėtusios karvės iš Teksaso buvo perkeltos į ūkį su sveikomis karvėmis Ohajo valstijoje). Sekoskaita taip pat parodė, kad virusas buvo perduotas katėms, usūriniams ir laukiniams paukščiams, kurie buvo rasti negyvi paveiktuose ūkiuose. Katės ir meškėnas greičiausiai susirgo gerdami užkrėstų karvių žalią pieną. Kaip užsikrėtė laukiniai paukščiai nėra iki galo aišku, tačiau tyrėjai mano, kad tai lėmė aplinkos užteršimas ar aerozoliai, kurie atsirado melžiant ar valant melžimo linijas.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.