Netikėta nueinančiųjų dovanėlė. Kaip ja pasidalinti?

Skyrė pinigų

Kadenciją bebaigianti Vyriausybė priėmė sprendimą padidinti SP nacionalinį finansavimą 40 mln. Eur. Tad SP nacionalinio finansavimo dalis didėja nuo 282,41 mln. Eur iki 322,41 mln. Eur. Kaip teigė laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Kazys Starkevičius, atsižvelgiant į besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą, apsirūpinimas maistu tampa dar aktualesnis, todėl priemonės, kuriomis prisidedama prie žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo tvarumo užtikrinimo, yra itin reikšmingos Lietuvai. „Padidinus SP intervencinių priemonių finansavimą supaprastinta tvarka, parama pasieks didesnį gavėjų skaičių ir darys reikšmingesnį poveikį tvariam Lietuvos žemės ir maisto ūkio produktyvumo augimui bei apsirūpinimui maistu“, – aiškino K. Starkevičius.

„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo ŽŪM, kokiai sričiai bus skiriami šie pinigai? Atsakymas – perdėm lakoniškas. Pasak ministerijos, skirtos lėšos bus panaudotos žemės ir maisto ūkio pridėtinei vertei ir konkurencingumui didinti. „Diegiant naujausias technologijas, inovacijas, naujas rizikos valdymo priemones, keliant sektoriaus kompetencijas ir sparčiau skaitmeninant, didinant ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę ir konkurencingumą, bus prisidėta prie 18-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo – aprūpinti visuomenę kokybišku maistu ir žaliava gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus, taip išnaudojant bioekonomikos teikiamas galimybes. Planuojama, kad šiomis lėšomis visų pirma bus padidintas priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ biudžetas“, – atsakė ŽŪM.

Problemos nedingo

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius redakcijai atviravo, kad dar nėra įsigilinęs, kokioms priemonėms bus skirta padidėjusi nacionalinio finansavimo dalis. „Bandysime kalbėtis, gal nors kokią paramą skirs ir pieno sektoriui. Dabar situacija yra tokia, kad pieno kainos šiek tiek kyla, bet problemos nedingsta. Parama pieno sektoriui gyvybiškai reikalinga“, – kalbėjo E. Bičius.

Jis paminėjo, kad pienininkai prieš metus Vyriausybės prašė 40 mln. Eur sumos, kuri būtų išvedusi pieno sektorių iš krizės, tačiau jų prašymas nebuvo išgirstas. „Sveikintina, kad SP nacionalinis finansavimas padidės. Bet, ar kita Vyriausybė išlaikys šią tendenciją? Sudėtinga pasakyti. Pinigai visada savo darbą atlieka, tik svarbu, kad jie būtų panaudoti teisingai. Šiuo metu reikia labiau struktūrinių sprendimų, bet trumpuoju laikotarpiu parama vis tiek situaciją pašvelnina, tai – šiokia tokia injekcija“, – dėstė LPGA direktorius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos (TRŪS) pirmininkė Zita Dargienė teigė, kad parama didesnis gavėjų skaičius tikrai nepasinaudos. „Kaip galima į ūkį diegti naujas technologijas ir inovacijas, jei pienininkai dėl nepatrauklių sąlygų negali dalyvauti programose? Tai – nepatrauklu. Ar bandoma šią problemą spręsti? Juk ŽŪM gyvulininkystės sektorių išmetė už borto iš modernizavimo programų“, – apgailestavo Z. Dargienė. Ji ŪP tvirtino, kad pieno sektoriui parama labai reikalinga, todėl finansinį pyragą reikėtų skirstyti tolygiai visiems sektoriams.

Tikisi teisingo požiūrio

Pratęsdamas pienininkų išsakytas mintis, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas dr. Ignas Hofmanas ŪP teigė, kad 4 metus ne tik jie, bet ir visi žemdirbiai juto nuoskaudą. Buvo skambiai kalbama, kalbėdavo ir Vyriausybės vadovė, dabar – jau laikinoji, kad, neva, Lietuva yra super, mega, turbo inovacijų šalis, o žemės ūkis – nereikšmingas. Šios išsakytos mintys, anot dr. I. Hofmano, neteisingos. Toks požiūris, kurį juto žemdirbiai, padarė žalą.

„Žemės ūkis buvo nustumtas į paraštes, vietoj to, kad būtų stiprintas. Žemės ūkis buvo skriaudžiamas ne tik todėl, kad nebuvo skiriamas finansavimas iš nacionalinio biudžeto, kai buvo galima tą padaryti, bet apskritai trūko dėmesio, strategijos, vizijos, vietos ekonomikoje. Jis buvo nepagrįstai nuvertintas, sumenkintas, nors tai – nacionalinį saugumą užtikrinantis sektorius. Buvo pieno krizė, su kuria susidūrė pienininkystės sektorius, tačiau pinigų nebuvo skirta. Buvo užtrenktos durys, nors lėšų buvo iš krizių valdymo fondo 1,5 mlrd. Eur, o pienininkai prašė tik 40 mln. Eur. Supraskime, kad lėšos sukasi mūsų ekonomikoje ir didžioji dalis grįžta į biudžetą“, – kritikos pažėrė LŽŪT pirmininkas.

Tačiau jis teigiamai įvertino darbą baigiančios Vyriausybės poelgį, kad buvo atrasta lėšų iš nacionalinio biudžeto, kurių anksčiau nebuvo randama. Jis priminė, kad Lietuva yra pasirinkusi patį minimaliausią kofinansavimą (valstybės prisidėjimą). „Tai yra 15 proc., o galima prisidėti iki 25 proc. Tai, kad yra atrasta lėšų iš nacionalinio biudžeto – geras ėjimas. Gaila, kad jis padarytas tik dabar. Ką tai pakeis? Kardinaliai nepakeis nieko, bet tai vis tiek – lėšos, tikslinės lėšos, kurios patenka į žemės ūkio sritį. Tai nėra didelė suma, įvertinus tai, kad žemdirbių investicijos į žemės ūkį ar į techniką, infrastruktūrą yra labai didelės. Kuo išmanesnė technika, tuo ji brangesnė. Tačiau kaip bebūtų, tai prisidės prie inovatyvesnio žemės ūkio. Ko tikimės iš naujos valdžios? Atsakyčiau šūkiu: „Teisingo žemės ūkio visiems.“ Kad žemės ūkis, kaip sektorius, nebūtų podukros vietoje, nes Lietuvai – agrarinei valstybei – žemės ūkis yra tikrai svarbus. Norėtųsi, kad būtų formuojama tokia politika. Šiandien tai yra pagrindinis akcentas. O mes kursime, gaminsime, kuo gausiau prisidėsime prie valstybės biudžeto ir, be abejo, stiprinsime savo ūkius. Apie finansus dar anksti kalbėti, pirmiausia – požiūris, supratimas, koks tai yra sektorius, kur mes esame, ką turime ir ką galime pasiūlyti tiek Europai, tiek pasauliui. Tą reikia suprasti ir įvertinti. Tikimės teisingo, sveiko, normalaus, blaivaus požiūrio į žemės ūkį“, – kalbėjo dr. I. Hofmanas.

Sprendimu džiaugiasi

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.