Netvarkomas kelias iki žemės sklypo: kas atsakingas ir į ką kreiptis?

Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakinga AB „Via Lietuva“

Magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai yra priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Šių kelių tinklo žemėlapis skelbiamas Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt.

Nustačius, kad kelias yra valstybinės reikšmės, dėl jo būklės reikėtų kreiptis į konkretaus kelio valdytoją – AB „Via Lietuva“. Tai, kad valstybinės reikšmės kelias yra konkrečios savivaldybės teritorijoje, savaime nereiškia, kad už jo priežiūrą atsakinga savivaldybė.

Savivaldybių atsakomybėje yra vietinės reikšmės viešieji keliai

Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės yra skirti vietiniam susisiekimui. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskiriami valstybinės reikšmės keliams. Šių kelių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

Todėl jeigu nustatyta, kad kelias yra vietinės reikšmės, dėl jo būklės, duobių, sniego valymo ar kitų priežiūros klausimų reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę.

Vietinės reikšmės keliams priskiriami ir vidaus keliai. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai: miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams ar vietinės reikšmės savivaldybėms perduotiems rajoniniams keliams miestų ir miestelių teritorijose. Šių kelių priežiūros klausimus sprendžia savininkas ar bendraturčiai pagal jų tarpusavio teisinius santykius.

Vietinės reikšmės keliai yra Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje, skalbiamame geoportal.lt.

Jeigu privažiavimas yra servitutiniu keliu

Į žemės sklypą gali būti patenkama ir per kitam asmeniui priklausančią žemę, naudojantis kelio servitutu.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad kai norint tinkamai naudotis servitutu būtina remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tai turi atlikti servituto turėtojas, jeigu nėra susitarta kitaip. Jeigu tuo pačiu daiktu naudojasi ir jo savininkas, pareiga tinkamai jį išlaikyti tenka abiem proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu nenustatyta kitaip.

Nuo 2025 m. servitutų ribos yra žymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos geoportal.lt. 

Atvejai, kai kelias yra laisvoje valstybinėje žemėje

Praktikoje pasitaiko situacijų, kai kelias ar privažiavimas prie žemės sklypo faktiškai egzistuoja, tačiau yra laisvoje valstybinėje žemėje, o atskiras žemės sklypas keliui nesuformuotas.

Tokiu atveju vien tai, kad privažiavimo vieta numatyta valstybinėje žemėje, nereiškia, kad jo priežiūrą turi atlikti valstybė.

Jeigu gyventojas nori pats tvarkyti tokį privažiavimą, pirmiausia reikėtų nustatyti, kas yra konkrečios valstybinės žemės patikėtinis.

Svarbu žinoti, kad atliekant darbus valstybinėje žemėje  reikalingas patikėtinio sutikimas. Jeigu konkrečios žemės patikėtinis yra NŽT, dėl tokio sutikimo reikėtų kreiptis į NŽT. Prašymai tokiems sutikimams gauti turi būti teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS) pasirenkant paslaugą „Sutikimų statyti statinius išdavimas“. Teikiant prašymus per ŽIS, sistema automatiškai parenka teisingą valstybinės žemės patikėtinį, kuriam turi būti adresuotas prašymas.

Kreiptis dėl sutikimo išdavimo galima tiek planuojant susisiekimo komunikacijų tiesimą, tiek norint įteisinti jau esamus privažiavimus. Kartu su prašymu būtina pateikti nurodytus dokumentus, brėžinius ir derinimus.

Sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas (privažiavimo kelius) išduodami vadovaujantis Sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklėmis. 

NŽT informacija