Kaunas +6,1 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 15 Bal 2026
Kaunas +6,1 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 15 Bal 2026




Algimanto SNARSKIO piešinys

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

NT mokestis: turtinga valstybė – vargšai jos piliečiai?

2025/03/20


Padidink tekstą

Nutekėjusiame pirminiame Finansų ministerijos (FM) paruoštame mokesčių reformos projekte numatyta keisti dabar egzistuojantį nekilnojamojo turto (NT) mokestį – neapmokestinamojo dydžio kartelė nusileistų iki 20 tūkst. Eur, atsirastų daugiau tarifų. Pagal siūlymą, NT mokestį papildomai mokėtų apie 760 tūkst. gyventojų. Siūlomi NT mokesčio tarifų pakeitimai: NT vertė iki 20 tūkst. Eur – 0 proc., NT vertė nuo 20 tūkst. iki 150 tūkst. Eur – 0,2 proc., NT vertė nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. Eur – 0,5 proc., NT vertė nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. Eur – 1 proc.; NT vertė nuo 500 tūkst. Eur – 2 proc. FM parengtoje pirminėje mokesčių pertvarkoje paskaičiuota, kad NT mokesčio bazės plėtra valstybės biudžetui atneštų 54 mln. Eur metinių pajamų. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai taip pat būtų taikomi panašūs tarifai. Nesunku paskaičiuoti, kad ūkininkas, turintis 3 mln. Eur vertės sandėlių, fermų ar panašios paskirties NT, mokėtų po 60 tūkst. Eur kasmet. Be to, siūlomas ir tikslinis NT mokesčio tarifas visiems komercinės paskirties turto savininkams. Šio tarifo dydis siektų 0,2 proc. Toks apmokestinimas gynybos finansavimui generuotų 28 mln. Eur kasmet. Minėtu atveju ūkininkas mokėtų po 6 tūkst. Eur kiekvienais metais. Šįkart „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, ką jie mano apie naująjį galimą NT mokestį, ypač ūkinės paskirties statinių apmokestinimą.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius DUBNIKOVAS:

„Dabartinė redakcija, kurioje sakoma, jog apmokestinama bus nuo 20 tūkst. Eur, reiškia tai, kad nors gyveni ir garaže, vis tiek turėsi mokėti už NT. Tas mokestis – pakankamai agresyvus, paprastai Europos šalyse jis yra gerokai mažesnis – 0,02 arba net 0,01 proc. Toks mokestis, kurį bandoma pasiūlyti Lietuvoje, labai stipriai augtų, būtų labai eksponentinis ir atsitiktų taip, kad galų gale NT turintys žmonės, ir ypač ūkininkai, tikrai mokėtų reikšmingai didelius mokesčius. Tad manau, kad laukia labai daug diskusijų ir jų pasekmė tikriausiai bus tokia, jog tas mokesčių projektas bus peržiūrėtas. Tikriausiai pats mokestis išliks visuotinis, bet tarifai turėtų būti pataisyti.

Pagal dabartinę redakciją, NT mokestis būtų taikomas tik privatiems asmenims. Nutekėjusioje informacijoje nėra pačių pirminių dokumentų, kam iš tikrųjų bus taikomas šis NT mokestis, todėl negalime dabar kalbėti apie juridinius asmenis, pvz., žemės ūkio bendroves, uždarąsias akcines bendroves.

NT mokestis turi būti visuotinis, įskaitant ir visokias bendroves, bet procentais – mažas. Jeigu ūkininkas mokės 60 tūkst. Eur arba pagal papildomą siūlymą – 6 tūkst. Eur mokestį, tai bus blogai. Toks mokestis neatitiktų įstatymo raidės.“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas BUTKEVIČIUS:

„Siūlymas dėl NT apmokestinimo buvo parengtas dar man būnant finansų ministru ir tikrai tuo metu nekėlė per daug didelių emocijų. Aišku, dabar nesiginčiju, kad jį reikia tobulinti, ir svarbu, kaip bus nustatoma NT vertė. Nors iš tikrųjų dar nėra tokio projekto, kuris apimtų ir sandėlius, ir garažus.

Būtų tragedija, jei toks siūlymas būtų priimtas, nes turto vertė didėja, o jeigu dar pritaikys ir didesnius tarifus, tai bus tik drastiška žmonių pajamų mažinimo priemonė. O kiek kaimuose yra tuščių namų, kurių niekas neperka? Jie vis dar stovi, niekas nenugriauna. Gal todėl, kad ten dar yra ir žemės sklypas. Praėjusią savaitę lankiausi savo gimtajame Radviliškio r., mačiau, kiek ten tuščių sodybų.

Valdžia manęs neįtraukė į mokesčių darbo grupę todėl, kad žino mano poziciją. 2026 m. NT vertės bus naujos. Registrų centro duomenimis, gyvenamųjų namų vertės bus apie 70 proc. didesnės nei dabar. Reikia ir tai įvertinti. Manau, jog dabartinė valdžia eina neteisingu keliu, siekdama taip apmokestinti NT. Bet gal diskusijų metu atsiras tiek sveiko proto, kad nepadarys taip, kaip dabar siūloma.

Jeigu ūkininkui už gamybinės paskirties statinius pritaikytų 2 proc. NT tarifą, o jis net tiek pajamų negauna iš savo veiklos, tada jam tikrai grėstų bankrotas. Reikia sugebėti nors kiek vadovautis skaičiais, bet daugelis skaičių nemėgsta. Tik vėliau pamato rezultatą – arba teigiamą, arba labai labai neigiamą – jau tada tokių politikų smegenys įsijungia į darbą ir pradeda mąstyti.“

Kėdainių r. Okainių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Vilius SAMUOLIS:

„Atsiradus NT mokesčiams, ūkininkai dar labiau pakels grūdų kainas, kurios užguls valgytojų pečius. Jeigu prie Seimo susirinktų ne 1 700 protestuotojų, kaip buvo 2023 m. kovą, o kokie 17–20 tūkst., valdžia sugalvotų, ką daryti. Nes, kai duonos kepaliukas kainuos 10 Eur, pienas – 10 Eur, prie Seimo per Žvėryno tiltą eis nebe ūkininkai, o valgytojai. Verslininkas Dainius Dundulis per televiziją jau kalbėjo, kad po poros mėnesių Lietuvoje bus didžiulis pieno, mėsos ir kitų maisto produktų kainų sprogimas. Kam tai turės įtakos? Daugiau nei dviem milijonams valgytojų.“

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys, Raseinių r. Ariogalos sen. ūkininkas Vytautas ROČKA:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 18 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/04/14

RENURE Lietuvoje: verta ar neverta?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad Europos Komisija (EK) priėmė naują direktyvą, kuri atveria kelią inovatyvioms RENURE trąšoms. Šis sprendimas leis ūkininkams efektyviau panaudoti gyvulių mėšlą, jį perdirbant į ...
2026/04/14

LPGA skelbia rezoliuciją dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje

Balandžio 9 d. prie LR Vyriausybės vykusiame Lietuvos pieno gamintojų protesto mitinge priimta rezoliucija dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje. 
2026/04/14

Pavojingas virusas iš Rusijos prasiskverbė į Kiniją

Snukio ir nagų ligos (SNL) štamo SAT1, kuris paplito Rusijoje ir dėl kurio, kaip manoma, Sibire buvo masiškai skerdžiami gyvuliai, afrikietiška atmaina jau persikėlė ir į Kiniją.
2026/04/14

Daugiau galimybių ūkiams: garantijos už paskolą – iki 3 mln. Eur

Šių metų pradžioje įsigaliojo atnaujinti individu­alių garantijų nuostatai, taikomi paskoloms ir lizin­go paslaugoms žemės ūkio, miškininkystės, kaimo plėtros, akvakultūros ir žu­vi­ninkystės sektoriuose. Ūkio subjekt...
2026/04/14

J. Eimontas. Pasaulinę grūdų rinką siūbuoja kariniai konfliktai

Globaliai reikšmingų įvykių pasiutpolkė tęsiasi toliau, o ramybės pasaulio rinkose neįmanoma rasti nė su žiburiu. Turbulencijas rinkose labiausiai nulėmė karas tarp Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) su Izraeliu: šis veiksnys...
2026/04/14

Ten, kur šiandien Baltija, kadaise buvo sausuma

Baltijos jūra atrodo pažįstama – bangos, krantas, kopos. Tačiau pats jūros dugnas saugo daug sudėtingesnę istoriją. „Jame užfiksuoti ledynmečio pabaigos, buvusių ežerų ir jūrų, krantų, miškų augimo ir vėliau viską užliejusio van...
2026/04/14

AKM grėsmė ūkiams sparčiai didėja – virusas plačiai paplitęs tarp šernų, didžiausi židiniai fiksuojami Panevėžio regione

Per pirmuosius 2026 metų mėnesius Lietuvoje fiksuojamas akivaizdus afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų skaičiaus augimas – situacija tampa vis pavojingesnė. Liga šernų populiacijoje nustatyta jau 22 šalies savivaldybėse. I&scar...
2026/04/14

Elektrinių automobilių Lietuvoje per kovą įregistruota beveik 67 proc. daugiau nei prieš metus

Lietuvoje iš viso jau įregistruota 49 316 elektrinių lengvųjų automobilių, kai prieš metus Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre jų iš viso buvo 31 754. Šiemet vien per kovą šalyje įregistruoti 1 853...