Nuo grybų klasėje iki žolelių druskos

– Pokalbio pradžioje pripažinote, kad esate daugiau įvairių idėjų bandytoja nei daržininkė. Iš kur tas noras nuolat kažką bandyti?

– Turbūt pirmiausia iš smalsumo. Man visada įdomu sužinoti, atrasti, pabandyti pačiai. Dažnai būna taip, kad viena idėja pagimdo kitą – kažką pamatau, perskaitau, išgirstu ir jau norisi pabandyti. Kuo toliau, tuo labiau mane traukia gamta. Prie to labai prisidėjo ir šiaurietiškas ėjimas, kurį atradau prieš 17 metų. Daug vaikščiodama pradėjau atidžiau stebėti aplinką, pastebėti dalykus, pro kuriuos anksčiau tiesiog praeidavau. O tai, kas sudomina mane pačią, natūraliai norisi parodyti ir kitiems. Kadangi dirbu mokykloje, tai didžiausia mano auditorija yra mokiniai.

Man apskritai labai svarbu mokyti vaikus pastebėti. Gamtoje kartais grožis trunka vos akimirką – saulės spindulys, rytiniai rasos lašai ant klasės lango, neįprastos debesų formos. Jei nesustosi ir nepamatysi dabar, po kelių minučių to vaizdo jau gali nebebūti. Norisi, kad vaikai ne tik žinotų faktus apie gamtą, bet ir mokėtų sustoti, apsidairyti ir ją pamatyti.

– Jūsų eksperimentai gana įvairūs – su vaikais auginote grybus, kaštonus, ąžuoliukus, salakpalmę, mimozą. Kuris bandymas labiausiai nustebino?

– Sunku išrinkti vieną, nes kiekvienas buvo įdomus savaip. Vienas įsimintiniausių – grybų auginimas klasėje. Su viena laida po pandemijos auginome pievagrybius, stebėjome jų augimą, lyginome dydį, svėrėme, gaminome sumuštinius, kepėme picas. Su kitais pradėjome nuo Justino Marcinkevičiaus „Grybų karo“, tik šį kartą nutarėme auginti šitakius. Ir užaugo! Vaikai kasdien stebėjo, kaip jie keičiasi ir auga, juos svėrėme, piešėme, lipdėme, tyrinėjome mikroskopu grybo kepurėlės apačią. Ir kokia ji vaikams buvo graži – lakštelinė. Iš vienos nedidelės idėjos išaugo visas projektas.

Labai įdomi vaikams buvo ir mimoza. Viena yra papasakoti, kaip šis augalas reaguoja į prisilietimą, ir visai kas kita – pačiam pirštu paliesti lapelius, pamatyti, kaip jie susiglaudžia, o po kurio laiko vėl išsiskleidžia.

O man pačiai labai miela mūsų medelių istorija. Spalio 10-ąją su vaikais pasodinome giles ir kaštonus, o jau sausio 10 d. pasirodė pirmasis daigelis. Iš jų iš tiesų užaugo gana tvirti maži medeliai. Vėliau vaikai kartu su tėveliais juos parsivežė į savo sodus, sodybas ir pasodino. Man labai smagu pagalvoti, kad kažkur galbūt iki šiol auga mūsų kartu su vaikais užauginti medžiai – kaip prisiminimas apie tą laiką, kurį praleidome drauge.

– Ar pastebite, kad vaikai, kartu su jumis eksperimentuodami, tampa smalsesni, labiau domisi gamta?

– Taip. Vaikams labai svarbu ne tik išgirsti ar perskaityti, bet ir patiems patirti. Viena yra parodyti mimozos nuotrauką ir papasakoti, kad palietus ji suglaudžia lapelius, o visai kas kita – pačiam ją paliesti ir savo akimis pamatyti, kaip augalas reaguoja. Kartais iš tokio smalsumo gimsta ir visai netikėti darbai. Pandemijos metu, vesdama nuotolines pamokas, su mokiniais kalbėjau apie saugomas teritorijas – draustinius, rezervatus – ir pasigedau vaikams tinkamos medžiagos apie čia pat, Alytuje, esantį Vidzgirio botaninį draustinį. Pagalvojau – kodėl jos nesukūrus patiems? Taip kartu su kolegėmis sukūrėme apie jį 2 dalių filmuką „Vidzgirio botaninis draustinis“. Man patinka, kai mokymasis išeina už vadovėlio ribų ir vaikas pamato, kad tai, apie ką kalbame klasėje, iš tikrųjų yra čia pat, aplink mus.

– Ar eksperimentuojant svarbiau rezultatas, ar pats procesas?

– Man turbūt svarbiau pats procesas. Žinoma, labai smagu, kai pavyksta, bet ne viskas privalo pavykti iš pirmo karto. Kartais nepavykęs bandymas sukelia net daugiau klausimų negu pavykęs – kodėl neišaugo, ko pritrūko, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip? Dirbant su vaikais, tai ypač vertinga. Jie stebi, kelia klausimus, spėja, laukia rezultato. Man norisi, kad vaikai nebijotų bandyti ir suprastų, kaip įdomu atrasti pačiam atsakymus.

– Savo žemę prie namų vadinate prasta, bet vis tiek randate, ką joje užsiauginti. Gal kartais ne žemė svarbiausia, o žmogaus išradingumas?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.