Nuo kalbų pereita prie darbų

Lėšos turi likti rajone

Susipažinę su penkiomis galimomis alternatyvomis, nors keletą jų net Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vadina nepriimtinomis, nes jos – Finansų ministerijos svajonė, Kauno rajono žemdirbiai po konstruktyvių diskusijų ir racionalių pasiūlymų, į kuriuos žadėta atsižvelgti, nusprendė, kad pritartų savivaldybės lygmens fondui.

Ūkininkų sąjungos atstovai kartu su Kauno rajono savivaldybe, vadovaudamiesi ŽŪM rekomendacijomis, parengtų fondo naudojimo tvarką: lėšos būtų skiriamos melioracijos sistemų rekonstrukcijai, remontui, priežiūrai ir galbūt numatomos net galimoms avarijoms likviduoti. Svarbiausia, žemdirbių nuomone, kad visos iš Kauno rajone esančių žemės savininkų per žemės mokestį surinktos lėšos liktų Kauno rajone.

Ūkininkas Tomas Dirmeikis pabrėžė, kad išsaugoti melioracijos įrenginius, juos rekonstruoti turi būti ne tik žemdirbių, bet ir visos Lietuvos prioritetas. „Į bendras melioracijos sistemas yra sujungti visi namų ūkiai gyvenvietėse, kaimuose, miesteliuose, taip pat – kelių, geležinkelio infrastruktūros, privačių ir valstybinių įmonių teritorijos, miškų melioracinės sistemos“, – savo siūlymą pagrindė jaunasis ūkininkas iš Garliavos apylinkių seniūnijos.

Ūkininkų nuomonės

Babtų seniūnijos ūkininko Ričardo Maldučio nuomone, būtų teisingiausia, jei valstybė sutvarkytų per 30 metų pačios apleistus ir nugyventus melioracijos inžinerinius statinius ir tuomet juos perduotų prižiūrėti ūkininkams.

Pasak D. Dudučio, tai visiška utopija, tiek lėšų vienai sričiai skirti neįmanoma. Lėšų poreikis valstybei nuosavybės teise priklausančių tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti – 1 001 347 Eur (per 20 metų kasmet rekonstruojant apie 2 proc. blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių). Beje, minėta suma gauta remiantis 2020 m. kainomis, kurios, kaip žinia, yra gerokai išaugusios ir artimiausiu metu nežada sustoti.

Buvo girdėti ir aštresnių replikų, tokių kaip: fondas – pinigų rinkimas skylėms kaišioti. Babtų seniūnijos ūkininko Romo Majausko nuomone, nedaryti nieko – negalima, į melioraciją būtina investuoti. „Ūkininkai, turintys galimybių, tai daro jau dabar. Fondas leistų pajudėti iš mirties taško ir galbūt pajustume, kad kažkas gerėja“, – neabejojo Kauno rajono savivaldybės ir KRŪS narys.

Ūkininkas tvirtino: savo valdose, ten, kur telkšo bala, atsikasa ir tvarko. „Bėda ta, kad sovietiniai popieriniai žemėlapiai ir esantys elektroninėje erdvėje skiriasi, paklaida, kur eina vamzdis, būna iki 10 metrų arba atrandi tokią painiavą, kad sunku suvokti. Tačiau profesionalų praktiškai nėra, o esančiųjų paslaugos žvėriškai brangios“, – problemomis dalijosi R. Majauskas. Jis siūlė žiūrėti plačiau, galvoti apie melioracijos specialistų rengimą, techniką, nes Lietuvoje tėra du drenažo klotuvai.

„Pirmiausia reikėtų numatyti teisinį reguliavimą, rasti visiems priimtiną apmokestinimo variantą. Sprendimas tai daryti per žemės mokestį yra tinkamas, nes žemės turėtojai prisidėtų prie žemės gerinimo. Būtų gerai ir valstybei, nes jai tektų mažesnė finansinė našta, ir žemdirbiams, nes gautume didesnį derlių. Būtų geriausia mokėti nuo turimo žemės ploto ir gauti paslaugą. Didžioji dalis – apie 95 proc. – per mokesčius surinktų lėšų turėtų ateiti į rajoną ir vietoje komisija ar taryba patvirtintų panaudojimo taisykles bei spręstų, kuriame baseine jas panaudoti“, – įžvalgomis dalijosi R. Majauskas.

Nuošalyje neliktų ir savivaldybė

Tokiam modeliui pritarė ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis. „Ne tik iš ūkininkų, bet ir iš kitų žemės savininkų mokesčių surinktos lėšos eitų į savivaldybės sąskaitą, o valstybė, kaip ir yra numačiusi, pridėtų savo dalį. Žiūrint į ateitį, būtų idealu, jei, siekdama motyvuoti savininkus, finansiškai prisidėtų ir savivaldybė“, – sakė T. Didžiulis. Kol kas numatoma, kad fondo lėšos būtų formuojamos iš dviejų šaltinių: ŽŪM ir žemės savininkų.

Pasak KRŪS pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, toks modelis suteiktų daugiau papildomų galimybių pasinaudoti ES parama, o ateityje – ir ambicingesniais plėtros fondų finansavimo šaltiniais. Kai paraiškas teiktų asociacijos, fondo lėšų būtų galima skirti projektams bendrafinansuoti. „Kai ES lėšomis finansuojamų rekonstrukcijos projektų paramos intensyvumas sumažėjo iki 35 proc., sumažėjo ir norinčiųjų ja pasinaudoti. Gali nutikti taip, kad tie ES naujajame strateginiame plane numatyti 40 mln. eurų taip ir liks nepanaudoti“, – M. Maciulevičiaus teiginį patikslino ir būgštavimais pasidalijo Andrius Marinas, naujasis Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas.

Racionaliais pakaunės ūkininkų pasiūlymais ir įžvalgomis liko patenkintas ir viceministras. „Noriu nuoširdžiai pasidžiaugti aktyviais ir besigilinančiais Kauno rajono ūkininkais, juk neretai žmonės naujoves atmeta, prieštarauja joms vien tam, kad prieštarautų. Su kai kuriomis korekcijomis ir racionaliais siūlymais KRŪS nariai idėjai pritarė. Pristatytoje Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principų koncepcijoje pokyčius dar labiau paryškinsime“, – patikino D. Dudutis. Jo žodžiais, ŽŪM pritaria nuostatai, kad savivaldybės lygmens sprendimai dėl jos teritorijoje surinktų pinigų turėtų būti dominuojantys.

Viceministras negailėjo komplimentų vietos valdžiai, kuri stipriai stengiasi ir skiria daug dėmesio šiai sričiai. Tai liudija ir baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija, kuri, panašu, bus pirmoji Lietuvoje. „Baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija – sveikintina iniciatyva, šį pavyzdį teiksime kitoms savivaldybėms ir skatinsime juo sekti“, – pabrėžė D. Dudutis.

Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Tai – žemdirbių kraštas su giliomis tradicijomis, taip pat – sparčiai urbanizuojama vietovė. Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbiais ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo ir kanalizavimo.

Melioracijos grioviai, kurių Kauno rajone yra apie 1 tūkst. km, prižiūrimi ir valomi. Per metus savivaldybė su ŽŪM skiriamu finansavimu sutvarko iki 20 km. Faktas, kad to yra per mažai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų, žiūrėti globaliau. Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.

„Iš 2,5 mln. ha šalyje nusausintų žemių ūkio naudmenų, 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės. Darant prielaidą, kad trūkstant finansavimo melioracijos sistema veiks ne visu pajėgumu, priklausomai nuo klimato sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, per artimiausius 20 metų praradimai Lietuvoje sudarytų nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. Eur už negautą žemės ūkio produkciją“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Augustė TEIBERYTĖ

Redakcijos ir Augustės TEIBERYTĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.