Nuo ko pradėsime?

Pasėlių inventorizacija

Augalų atsparumas tiesiogiai priklauso ir nuo paruošimo rudenį. Rudenį ypač reikšmingas buvo žieminių rapsų tręšimas fosforu, kad augalai suformuotų tinkamą šaknų sistemą. Kodėl ši sistema tokia svarbi? Todėl, kad ji užtikrina geresnį augalų atsparumą žiemai ir geresnį vandens bei maistinių medžiagų įsavinimą, tuomet augalai gerai maitinasi ir yra mažiau jautrūs išorės veiksniams. Tačiau visuomet taip jau būna, kad kai kurie augintojai galvoja, kad gal kaip nors viskas išsispręs be fosforo trąšų. Gal suklaidina skaičiai? Pažiūrėjus su derliumi išnešamą fosforo kiekį, gali atrodyti, kad fosforas nereikšmingas, o jei augalai peržiemos, išbersime pavasarį. Gal sutapimas, o gal ne, nepatręšus fosforu rudenį nei sėjos metu, nei per lapus, kai kuriuose Vakarų Lietuvos ūkiuose rapsai iš lauko „pabėgo“. Manykime, kad tai tik atsitiktinumas. Tačiau suprantantys augalų fiziologiją elgėsi atsakingai: sėdami rapsus, lokaliai įterpė dalį trąšų, tada išpurškė fosforą atpalaiduojančias bakterijas, o įvertinę augalų potencialą, dar papildomai išpurškė fosforo ir amino rūgščių derinį.

Rudens puslapis užverstas, verčiame naują pavasario puslapį. Nuo ko pradėsime? Žinoma, nuo pasėlių inventorizacijos. Pirmiausia reikia žinoti pasėlio tankumą, kad turėtume atskaitos tašką. Suprantama, visi veržiasi tręšti, o skaičiuoti juk taip nuobodu. Gerai, pirmas tręšimas tegul praeina, nusiraminsime ir tuomet jau tikrai reikia rasti laiko įvertinti pasėlio tankumą. Rudenį aiškiai matėsi, kad dalis pasėlių yra per tankūs. Tankūs pasėliai šiek tiek nukentėjo, jau dabar matosi gerokai pratuštėjusių vietų. Nekalbėsime ir apie plotus be augalų dėl žemės dirbimo klaidų, čia atskira tema. Vidurio Lietuvoje tankoki pasėliai ir liko tankoki. Tai koks turi būti pasėlio tankumas? Mažiau 10 augalų kv. m. – per reti, 10–15 augalų – mažo tankumo, 16–20 augalų – vidutinio tankumo, 21–25 augalai – optimalus tankumas, 26–30 augalų – didelio tankumo pasėlis. Suprantama, derlingumas priklausys nuo pasirinktos veislės genetinio potencialo ir auginimo agrotechnikos. Kelerių metų stebėjimai parodė, kad 22 augalų kv. m (220 tūkst. augalų/ha) pasėlyje, tręšiant N180P75K120, gautas vidutinis sėklų derlingumas 5,1 t/ha, o 25 augalų kv. m. pasėlyje, tręšiant N180P90K150, sėklų derlingumas siekė 5,6 t/ha. Suprantama, augalų produktyvumas tiesiogiai priklausys nuo dirvožemio derlumo, pavyzdžiui, 35–42 balų dirvožemyje, turint 18 augalų kv. m, derlingumas gali viršyti 4,0 t/ha, o 50–60 balų dirvožemyje, turint 22 augalus kv. m, vidutinis derlingumas siekė 5,4 t/ha. Galutinis rezultatas tiesiogiai priklausys nuo meteorologinių sąlygų, kenkėjų paplitimo ir kaip sėkmingai seksis kontroliuoti jų populiaciją, ligų paplitimo ir kontrolės, ypač verticiliozės, pateikiančios daug nemalonių staigmenų.

Planuoti paprasčiau

Tręšimas azotu šiuo metu yra populiariausia tema. Azotas yra viena iš labiausiai derlingumą formuojančių augalų maisto medžiagų. Deja, tręšiant rapsus, būtina teisingai apskaičiuoti azoto normas, nes be fosforo ir kalio azotas nebus toks efektyvus. O šiais metais reikia labai skaičiuoti, nes, jei augalų vegetacijos pradžioje darbus pradedame labai uoliai, tai yra baimių, kad, vėliau apsiraminus, dalis labai reikalingų darbų bus praleista. Pažiūrėję į su rapsų derliumi išnešamų maisto medžiagų kiekį, pamatytume, kad augalų mityboje labai reikšmingą vietą užima kalis, o fosforo labiau reikia rudenį, kad susiformuotų stiprios šaknys. Pavasarį jo poreikis didėja iki žydėjimo, bet kreivė labai sparčiai nekyla, o štai kalio poreikio kreivė kyla labai smarkiai kartu su azoto poreikiu. 1 t derliaus (sėklos, stiebai, šaknys) rapsai sunaudoja 55 kg azoto (N), 20 kg fosforo (P2O5), 41 kg kalio (K2O), 10 kg magnio (MgO) ir 15 kg sieros (S). Kad būtų lengviau prognozuoti tręšimą, paminėsiu, kad 1 t sėklų suformuoti reikia 40 kg azoto (N), 15 kg fosforo (P2O5), 10 kg kalio (K2O), 4,0 kg magnio (MgO) ir 5,5 kg sieros (S). Matome, kad nemaža dalis maisto medžiagų lieka stiebuose ir šaknyse. Tad, nesubalansavus tręšimo, pirmiausia apsirūpins šaknys ir stiebas, o kas liks, nukeliaus sėkloms formuoti. Rapsų tręšimą planuoti yra paprasčiau nei kviečių, augalus lengva suskaičiuoti, o jei skaičiuosime, kad vidutinis augalo produktyvumas bus 15–25 g, gausime galimą derlingumą. Pavyzdžiui, suskaičiuojame, kad turime 20 augalų kv. m, tai galima tikėtis 3,0–5,0 t/ha derlingumo, priklausomai nuo dirvožemio derlumo bei augalų vešlumo, o visa kita augintojas gali projektuoti pats. 

Veiksmingai naudoti azotą galima, jei laikomės tinkamų jo naudojimo taisyklių. Daugiausia dėmesio turėtume skirti pavasarinei trąšų dozei, kurios tikslas – atgaivinti per žiemą nepalankių veiksnių padarytą žalą augalams. Pirmoji norma, tręšiant anksti, turėtų būti apie 1/3 planuotos azoto trąšų normos, tręšimą atidedant vėlesniam laikui, derėtų rinktis pirmam tręšimui 2/3 planuojamos normos. Antrasis azoto tręšimo laikas – maždaug 1–3 savaitės po pirmojo tręšimo. Žinoma, teisinga žieminių rapsų tręšimo strategija įmanoma tik apgalvoto proceso metu. Būtina atsižvelgti į sėjos laiką, žiemos laikotarpiu buvusias meteorologines sąlygas ir dabartines bei ateinančių dienų prognozes. Tręšimas dėliojamas žinant, kad žydėjimo viduryje augale būna sukaupta daugiausiai maisto medžiagų, o rapsai pradeda žydėti vidutiniškai gegužės 10–15 d. (gali ir anksčiau, priklausomai nuo orų). Tad tręšimą reikia taip ir išdėlioti, kad augalai nepajustų maisto medžiagų stygiaus kritiniais etapais. Minėjau, kad svarbu kalis. Ūkininkų patirtys rodo, kad purškiant rapsus 2–3 kartus su kalio lapų trąšomis, inicijuojamas apsirūpinimas šiuo elementu ir esmingai padidėja sėklų derlingumas. Sėklų padidėjimą dar galima sieti su sieros pateikimu kartu su kaliu. Siera skatina baltymų sintezę, tada padidėja augalo „apetitas“, jis efektyviau panaudoja azotą, o kalis padeda išnešioti maisto medžiagas. 

Kai labiausiai reikia

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.