Nuo mažos detalės iki išbaigto vaizdo

Dera metalas ir mediena

Sodyboje Asta ir Vitalijus Stanevičiai šeimininkauja ne taip seniai, nuo 2018 m. Iš pradžių tvarkė namus, bet po poros metų atsirado daugiau laiko ir kiemui. Nors želdynai jauni, nepasiekę brandos ir pilnai neatskleidžia sumanymų, o kai kurie dar tik braižomi galvoje, jau galima matyti, kur link veda Astos širdis. „Norisi, kad sodyba būtų pilna gyvybės, visi rastų vietos: ir žmonės, ir bitės, drugeliai, vabzdžiai, ir paukščiai, ir ropojantys vabaliukai“, – teigė pašnekovė. Tad nieko nuostabaus, kad kur bepažvelgsi, pamatysi inkilų, girdyklų paukščiams, žydinčių medingų augalų, o žiemai smilgos paliekamos ne tik dėl grožio, bet ir kaip prieglobstis vabzdžiams.

Viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjusi formuoti želdynus, A. Stanevičienė ėmė domėtis ne tik augalais, bet ir mažąja architektūra, dekoratyviais gėlynų elementais. Anksčiau itin populiarūs margi keramikiniai nykštukai, namukai, ančiukai, gulbės ir kiti personažai jos netraukia, tad puikią išeitį rado pamačiusi rūdijančio metalo gaminių, kurie pastaruoju metu vis dažniau papuošia ir kitas šalies sodybas.

„Nemažai įtakos padarė tiek lietuviškos, tiek užsienietiškos socialinių tinklų grupės, kuriose dalijamasi patirtimi, kokius augalus rinktis, kaip sodinti, prižiūrėti, kaip papildomomis priemonėmis sukurti patogią, funkcionalią ir estetišką aplinką, – pasakojo pašnekovė. – Mūsų sodyboje dominuoja mediniai ir metaliniai elementai, yra ir akmenų. Be tokių dalykų želdynuose man nepavyksta išsiversti, nes reikia tai smilgas parišti, tai raganei leisti į kažką atsiremti. Nesinori daryti bet kaip, norisi, kad būtų gražiai.“

Kai kurias puošmenas Stanevičiai pirko, bet ne paslaptis, kad jų kainos kandžiojasi. Laimei, į pagalbą atėjo vyras. „Jis turi įrangą ir suvirina viską, ko paprašau, ką parodau. Iš atlikusių vinių ir armatūros pagamino gražų obeliską su „pienės pūku“ viršūnėje, specialų laikiklį raganei, taip pat sukalė tris pergoles, pastatė lauko pavėsinę, sūpynes. Nesame nei sodininkai, nei gėlininkai, nei skulptoriai. Aš – vaistininkė, vyras dirba kelių įmonėje, bet, padėdami vienas kitam, bandome įgyvendinti savo svajones“, – atviravo A. Stanevičienė.

Maža detalė – it vyšnia ant pyrago

Kad verta rinktis stilingus, dekoratyvius daiktus, geriausiai matyti tada, kai augalai tampa jau ne tokie gražūs, nustoja žydėti, kai žiemą ar jos pabaigoje beveik viskas sunyksta. Mediniai inkilėliai, lesyklėlės, kelios metalinės girdyklos paukšteliams Stanevičių sodyboje atlieka ne vieną funkciją: ir pritraukia giesmininkų, ir kuria estetišką, žaismingą vaizdą, pagyvina kiemą. Svarbu kiekvienam rasti tinkamiausią vietą.

Šiuo metu kieme pats levandų žydėjimas, įspūdingą peizažą kuria daugiau nei šimtas raminamą aromatą skleidžiančių violetinių krūmelių. „Tarp žiedų gausu drugelių ir bičių – tad natūraliai tarp jų nutūpė ir metalinis drugys, kelios bitutės, – pasakojo Asta, kaip pati situacija gali pasiūlyti geriausią sprendimą. – Tokios dekoracijos puikiai tinka ir tada, kai gėlynai dar arba jau nežydi, gražiai apšarmoja žiemą. Metaliniu žiedu pagyvinau ir šluotelių neturinčias smilgas. Šios smulkios puošmenos, augalų laikikliai prireikus migruoja, o didesni statiniai, pergolės, žinoma, lieka savo vietose.“

Nors metalinės dekoracijos labai patinka, rikdamasi formas moteris gerai pagalvoja, prie ko galėtų derėti. Ji prisimena, želdinių prekyvietėje pamačiusi drugelius ir iškart supratusi, kad jie idealiai papildys hortenziją, nes sparneliai priminė gėlės žiedlapius. Gražų vaizdą padeda sukurti ir kontrastas. Pavyzdžiui, tarp lengvų smilgų šluotelių atsiradęs masyvus metalinis žiedas stipriau pabrėžia gyvų augalų dinamiškumą.

Ne mažiau svarbu ir saikas, vienoje vietoje ji stengiasi neprismaigstyti per daug. „Man nepatinka, kai greta sustatyta nykštukų šeimyna, skirtingų spalvų kepurėmis, švarkeliais, arba išrikiuota ančiukų kompanija. Dekoracijas stengiuosi išdėlioti skirtingose gėlynų vietos ir nebūtinai tik ten, kur reikia paremti augalą. Kartais įsmeigiu tiesiog dėl gražaus vaizdo, kurį dar galiu ir nufotografuoti. Fotografija – tai dar viena mano aistra, todėl, gražindama gėlyną, neretai bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodys per fotoaparato objektyvą. Fotografavimas mane įtraukia, beveik visada pritūpiu ar atsigulu, kad pagaučiau patinkantį vaizdą. Beveik niekada nefotografuotu stovėdama, nebent noriu užfiksuoti žiedo vaizdą iš viršaus“, – prisipažino A. Stanevičienė.

Tiek formuojant sodybos erdves, želdynus, tiek fotografuojant reikalingas dėmesys detalėms, gebėjimas pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir laiku pastebėti idealiausią vaizdą. Atidumas, kantrybė ir intuicija leidžia Astai sodyboje sukurti ypatingą aurą, ažūriškas vasarinės augmenijos peizažas tarsi virpa ore.

Mediniai statiniai tapo kiemo stuburu

Pašnekovė neslepia, kad ne viskas vyksta sklandžiai. Pavyzdžiui, pirmai pergolei vietą „pasufleravo“ nedidelis lauko šviestuvas, kuris, pertvarkant kiemą, atsidūrė nepatogioje vietoje. Gelbėdami situaciją, Stanevičiai už jo pastatė pergolę. „Kad šioji neatrodytų kvailai, pastatėme ir antrą – taip susiformavo takelis link sūpynių. Jau yra ir trečia, platesnė, tik dar nebaigta – ji atskirs gėlyno zoną nuo sodo. Taip iš vieno sprendimo išplaukė kitas. Vyras šiuos statinius kruopščiai planavo, atsižvelgdamas į namo ir pergolių proporcijas, ieškodamas tokio aukščio ir pločio, kad pastato kontekste jos neatrodytų nei per mažos, nei per didelės“, – teigė Asta.

Kol kas pergolės neapželdintos, bet greitai jas apsivys vijoklinės rožės. Vis tik šie mediniai statiniai jau dabar tapo svarbiomis kiemo struktūros detalėmis: viena vertus, sujungia skirtingas zonas, kita vertus, yra tarsi atraminiai taškai, akcentai. „Tokį vaidmenį senesnėse sodybose atlieka suaugę medžiai, bet pas mus jų vos vienas kitas, daugiausia jauni augalai. Be to, sklypas visiškai plokščias nėra jokių kalvelių, todėl aukštos pergolės tarsi sukuria erdvės virš žemės“, – sumanymo esmę atskleidė sodybos šeimininkė.

Planuodama sodybos zonas, ji nevengia pasižiūrėti, koks vaizdas matosi ir iš namo vidaus. „Pastebėjau, kad didžioji, apie 5 m pločio, pergolė gražiai atrodo pro virtuvės langą. Man labai svarbu matyti gėlynus ir iš antro aukšto, ir pro langus pirmame, todėl, sodindama augalus ar ieškodama vietos dekoracijoms, vis pasižiūriu, kokį vaizdą įrėmina langai, – Asta džiaugiasi, kad pavyko gėlynus suformuoti taip, jog pro virtuvės ir kambarių langus matosi visas pagrindinis gėlynas. – Iš antro aukšto balkono matome seną kriaušę, daržą, šiltnamį – labiau ūkinę pusę.“

Lauko pavėsinę drauge su Vitalijumis statė ir Astos tėtis. Pagrindinę sieną išmūrijo iš skaldytų akmenų, kitas sienas, lubas, grindis padarė iš degintos medienos. Šią medžiagą Stanevičiai taip pat pamėgę. Viduje įrengtas židinys, kuriuo šiltuoju metų laiku šeima dažnai naudojasi. „Prie pavėsinės yra ir laužavietė, bet ją dar reikia šiek tiek patobulinti. Kai bus baigta, galėsime virš laužo pakabinamame katile išvirti sriubos“, – apie vieną iš planų užsiminė A. Stanevičienė.

Galvoje jau subrendusi mintis prie sūpynių, aplink visą kriaušę įrengti nedidelę terasą su grindimis, suformuoti link šios vietos vedantį levandų takelį. Kai idėja virs realybe, šeima ne tik pavėsinėje, bet ir po medžiu galės prisėsti arbatos puodeliui ir ramiam pašnekesiui.

Šiuo metu darbai verda ūkiniame pastate, kuriame atsiras ir pirtis. Bet sodybos šeimininkės užmojai didesni – prie šiltnamio formuojamas ir specialus prieskonynas. „Norime mėgautis ne tik vandens, garų procedūromis, bet ir kvapų terapija. Vantoms naudosime vingiorykštinę kraujažolę – kaip tik dabar ji žydi ryškiai geltonais žiedynais. Aromatams užauginsiu eterinius aliejus kaupiančių augalų: levandų, karčiųjų kiečių, Liudviko kiečių, anyžinių lofantų, italinių šlamučių, diemedį, mėtų (mohito, limonadinę, apelsininę ), melisų. Vienus augalus įrišiu į vantas, kitus dėsiu ant akmenų“, – prieskonyno augalus vardijo sodybos šeimininkė, su dėkingumu prisimindama mamą, kuri nuolat padeda prižiūrėti želdynus ir daržovių lysves.

Daugelis kvapniųjų augalų plinta šaknimis, todėl ketina sodinti taip, kad būtų lengviau suvaldyti jų plėtimąsi, be to, norisi šiek tiek užmaskuoti šiltnamį. Šioje vietoje turėtų atsirasti dar speciali konstrukcija vynuogei, kuri ilgainiui suformuos arką ir plačiais lapais iš viršaus pridengs tarp sodo žalumos išsiskiriantį šiltnamį.

„Svajonė turėti savo namus, savo kiemą jau išsipildė, dabar einame dar toliau ir norisi vis daugiau“, – dalijosi džiaugsmu Asta.

Astos STANEVIČIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.