Nuo palangių – į šiltnamius

Mums visada labai rūpi, kaip užsiauginti daigų, o toliau tarsi viską ir žinome. Bet ar tikrai taip jau paprasta pratęsti sėkmingą daigų būtį šiltnamyje ir sulaukti gero derliaus?

Kaip paruošti šiltnamį? Šiltnamį, kuriame auginsime daržoves, turime ruošti kitam sezonui jau rudenį. Jis turėtų būti dezinfekuotas, be augalų liekanų. Jeigu rudenį nesėjome sideratų (augalų, kurie toje pačioje vietoje užkasami į dirvą), tai atlikime ankstyvą pavasarį (kovo pabaigoje–balandžio mėn.). Galime tankiai sėti garstyčias, pašarinius žirnius, avižas, vikius, facelijas. Žaliosios trąšos efektyvumas priklauso nuo augalo dydžio – jauni gausūs azoto ir greitai suyra dirvoje. Todėl po žaliosios trąšos įterpimo augalus į nuolatinę vietą reikėtų sodinti po 1,5–2 savaičių. Žaliosios masės neįterpkime per daug, nes ji ims rūgti. Įterpti dideli augalai irsta lėčiau, tačiau labiau papildo dirvą organinėmis medžiagomis. Apžiūrėkime šiltnamio konstrukcijas – jos turi būti neapkrautos, nudažytos baltai, kad patektų kuo daugiau šviesos. Pakeiskime, suremontuokime abejotinos būklės detales. Pasirūpinkime, kad šiltnamyje, kuriame bus auginami pomidorai, būtų įrengtas vėdinimas ne tik jo galuose, bet ir viršuje.

Kokia turi būti dirva šiltnamyje? Dirva daržovėms šiltnamyje auginti turi būti laidi vandeniui, orui, puri, derlinga, neutralios reakcijos, neapkrėsta ligomis ir kenkėjais, be toksinių medžiagų. Prieš daigų sodinimą ją perkaskime 20–25 cm gyliu. Žiemą šiltnamio dirva perdžiūsta, net dulka, o sausa – geras šilumos izoliatorius, negiliai įšąla. Tačiau pavasarį reikia daug laiko, kad ji įšiltų. Saulė labai greitai įšildo orą šiltnamyje, o dirva gana ilgai lieka šalta. Prieš dvi savaites iki daigų sodinimo uždenkime šiltnamį plėvele. Kad dirva greičiau sušiltų, galima ją pridengti juoda polietileno plėvele, palaistyti karštu vandeniu. Prieš pat daigų sodinimą dirvą paliekime kalio permanganato tirpalu (1–3 g/10 l 60 oC vandens).

Kaip tręšti dirvą šiltnamyje prieš daigų sodinimą? Ten, kur auginsime pomidorus ir saldžiąsias paprikas, į 1 kv. metrą įterpkime 1,5–2 kibirus komposto, po 30–40 g superfosfato ir kalio sulfato, 10–20 g amonio salietros. Tiks ir kompleksinės trąšos – 60–80 g/kv. m. Agurkai, skirtingai negu pomidorai ir saldžiosios paprikos, mėgsta šviežią mėšlą. Pavasarį, kai uždengsime šiltnamį, įterpkime 25–30 kg (2–3 kibirus) mėšlo į 1 kv. m – dirvoje pagausės maisto medžiagų, pakils jos temperatūra, juk šiluma labai svarbi agurkų šaknims.

Kada sodinti daigus į šiltnamį? Svarbiausias rodiklis, pagal kurį sprendžiama, kada sodinti daigus į šiltnamį, yra dirvos temperatūra. Daigų sodinimo laikas taip pat priklauso nuo šiltnamio dangos ir vietos, kurioje stovi statinys. Nuspręsti, kada sodinti daigus į šiltnamį, padės dirvos termometras. Pomidorų daigus į šiltnamį sodinkime, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje ne žemesnė kaip 15 oC. Agurkų daigus į nuolatinę vietą sodinkime, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje ne žemesnė nei 16 oC. Stiklu dengtuose šiltnamiuose daigai sodinami anksčiau negu dengtuose paprasta polietileno plėvele. Į nešildomus šiltnamius pomidorai sodinami gegužės mėnesį. Saldžiąsias paprikas sodinkime gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Į nešildomus polietileno plėvele dengtus šiltnamius agurkus sodinkime gegužės trečią dekadą ar mėnesio pabaigoje. Saulėtą dieną daigus sodinkime antroje dienos pusėje, o apsiniaukusiu oru – bet kuriuo metu.

Kaip sodinti? Svarbu, kad sodinimo metu nebūtų pažeistos daigų šaknys – tada augalai greičiau prigyja ir pradeda sparčiai augti ir vystytis. Puodelius, kuriuose auga daigai, vakare paliekime. Substratas turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Galime daigus su puodeliais vakare sunešti į šiltnamį ir sustatyti, kad augalai prisitaikytų prie šiltnamio sąlygų. Daigus sodinkime lygiame paviršiuje arba lysvėse. Vaisines daržoves geriau auginti 80–100 cm pločio ir 15–20 cm aukščio lysvėse. Tada greičiau įšyla dirva, augalai geriau prigyja, vaikštant tarplysviais mažiau pažeidžiamos augalų šaknys. Prieš daigų sodinimą padarykime duobutes (geriau vakare) ir į jas pripilkime vandens. Kai vanduo susigers, sodinkime daigus. Dirvą prie daigo lengvai suspauskime, tik jokiu būdu nepažeiskime augalo stiebo, t. y. jo nesuspauskime stipriai. Labai svarbu neužžerti agurko daigo stiebo, nes tik pasodinti agurkai jautrūs pašaknio ligoms. Pasodinę vėl paliekime augalus, o po to kiekvieną apmulčiuokime 2–3 cm durpių sluoksniu. Tada nesusidarys plutelė, ne taip greitai išgaruos drėgmė. Geriausia daigus sodinti vertikaliai. Jeigu ištįsę, sodinkime gulsčiai, ne daugiau nei 2–3 cm stiebo užberiant žemėmis. Svarbu neužpilti žemėmis lapų. Agurkų daigų nepatartina sodinti giliau, tačiau, jeigu jie labai ištįsę, stiebelį iki sėklaskiltinių lapelių užberkime durpių ir pjuvenų mišiniu (1:1) arba grynomis durpėmis. Labai svarbu, kad augalai šiltnamyje gautų kuo daugiau šviesos. Lysves darykime šiaurės-pietų kryptimi, tada augalai bus geriau apšviesti. Be to, rytiniai ir vakariniai saulės spinduliai naudingiausi augalų fotosintezei. Daigus sodinkime šachmatiniu būdu, tada augalai taip pat gaus daugiau šviesos.

Kokiu gyliu sodinti? Daigų sodinimo gylis – 10–12 cm. Pomidorų daigus sodinkime šiek tiek giliau, negu augo puodeliuose. Saldžiųjų paprikų – 2–3 cm giliau, nei augo puodeliuose. Agurkų – ne giliau, kaip augo puodeliuose. Sodinant agurkus puodelis turėtų būti apie 1 cm virš dirvos paviršiaus, stiebelio iki sėklaskiltinių lapelių neužžerkime žemėmis, kad išvengtume pašaknio ligų.

Kokia daigų sodinimo schema? Daigų sodinimo schema priklauso nuo augalo tipo, hibrido, daržovių auginimo trukmės. Daigus galime sodinti eilėmis arba dvieilėmis juostomis. Pomidorus sodinant eilėmis atstumas tarp eilių turėtų būti 60–80 cm, tarp augalų 30–40 cm. Sodinant juos dvieilėmis juostomis (100+50 cm), atstumas tarp augalų eilutėje – 30–40 cm. Aukštaūgiai pomidorų hibridai sodinami rečiau, žemaūgiai – tankiau. Saldžiųjų paprikų aukštaūgiai hibridai sodinami rečiau – 60x30 cm, žemaūgiai tankiau – 40x20 cm. Dvieilėse juostose vieno metro pločio lysvėje sodinkime dvi eiles augalų: atstumas tarp eilių 60–70 cm, tarp augalų – 30–35 cm. Jeigu agurkus sodiname dvieilėmis juostomis, tarpueilių plotis turėtų būti 80–90 cm, tarp eilių 50–60 cm, o tarp augalų atitinkamai 35–30 cm. Sodinant agurkus eilėmis, jų sodinimo schema – 90x35 cm. Agurkų hibridai stambiais ir vešliais lapais sodinami rečiau.

Šiltnamio kaimynai

Dauguma sodininkų įvairias šiltnamio daržoves – agurkus, pomidorus, paprikas, baklažanus – augina viename šiltnamyje. Ar tai gerai? Galimi du atsakymo variantai. Pirmas – agurkų, pomidorų ir paprikų negalima auginti viename šiltnamyje. Antras – galima, tačiau reikia atsižvelgti į auginamų daržovių biologinius ypatumus. Šių daržovių nerekomenduojama auginti viename šiltnamyje ne todėl, kad jos nepakenčia viena kitos. Jų poreikiai yra skirtingi, tad auginant viename šiltnamyje kiekvienai reikia sudaryti jų skirtingas mikroklimato sąlygas, o jos, palankios vienoms daržovėms, kitoms gali būti net kenksmingos. Visos šiltnamio daržovės gerai auga dirvose, kuriose yra daug lengvai įsisavinamų maisto medžiagų. Tačiau pomidorai labiau toleruoja rūgštesnę dirvą – 5,5–7, o agurkams optimalus dirvos rūgštumas – 6,5. Agurkai mėgsta šviežią mėšlą, tačiau juo nederėtų tręšti dirvos prieš pomidorų ir paprikų sodinimą. Agurkams reikia didelės oro ir dirvos drėgmės, nes jų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Be to, jų lapų asimiliacinis paviršius gana didelis ir išgarina daug vandens. Agurkai labiausiai produktyvūs, kai dirvos drėgmė yra 80–90 proc., oro drėgmė – 90–95 proc. Per didelė ir per maža dirvos bei oro drėgmė agurkams yra žalinga. Kai dirva optimaliai drėgna, tačiau oras sausas, sumažėja derlius, prastėja vaisių kokybė. Jeigu dirvos ir oro drėgmė žema, sumenksta derėjimas, jie greičiau sensta, agurkus dažnai užpuola voratinklinės erkutės, tripsai, amarai. Jei dirvos drėgmė per didelė, pablogėja dujų apykaita dirvoje, augalų šaknys nepakankamai aprūpinamos oru, pradeda plisti šaknų puviniai, šaknys ruduoja ir miršta. Pomidorai, skirtingai nei agurkai, reikalauja mažesnės oro drėgmės šiltnamyje, jie lengviau pakenčia drėgmės trūkumą dirvoje. Jų šaknys geriau išsivysčiusios ir įsiskverbusios giliau į dirvą negu agurkų. Todėl juos reikėtų laistyti rečiau, bet gausiau. Jei oro drėgmė per didelė, augalai suserga grybinėmis ir bakterinėmis ligomis, žiedai neapsidulkina, gaunamas mažesnis derlius, prastėja vaisių kokybė. Baklažanai taip pat mėgsta sausą orą. Norint sudaryti tinkamą mikroklimatą šiltnamyje, jį svarbu dažnai vėdinti. Tačiau skersvėjis yra agurkų priešas, o pomidorų draugas. Pomidorai nebijo skersvėjo, jiems jo reikia, kad žiedai galėtų apsidulkinti. Todėl, esant šiltam orui, rekomenduojama laikyti atidarytas orlaides šiltnamyje net ir naktį. Šiltnamį, kuriame auga agurkai, vėdinkime atidarydami tik viršutines orlaides. Be to, šiek tiek skiriasi šiltnamio daržovių poreikis oro ir dirvos temperatūrai. Optimali oro temperatūra agurkams – 26–28 oC, o pomidorams – 24–25 oC. Nakties temperatūra ir agurkams, ir pomidorams turėtų būti ne žemesnė nei 19 oC. Jeigu dirvos temperatūra žemesnė nei 20 oC, agurkai sunkiau įsisavina fosforą, jų šaknys apmiršta. Agurkams dirvos temperatūra turi būti 20–24 oC. Pomidorams dirvos temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 17 oC. Kiekviena šiltnamio daržovė turi ir mitybos ypatybių. Paprikų hibridai reiklūs maisto medžiagoms, tačiau jų sunaudoja mažiau negu pomidorai. Baklažanai reiklūs azotui. Trąšų tirpalo koncentracija agurkams ir paprikoms turėtų būti mažesnė negu pomidorams. Žemame šiltnamyje geriau jausis pomidorai. Agurkai rems šiltnamio stogą, o pomidorus galima sodinti žemaūgius arba anksčiau nuskinti viršūnę. Ką daryti, norint viename šiltnamyje užsiauginti ir agurkų, ir pomidorų, ir paprikų? Geriausia išeitis – auginti pomidorus, paprikas ir baklažanus viename šiltnamyje, nors baklažanai nelabai mėgsta kitų augalų kaimynystės, o agurkus – kitame. Tame pačiame šiltnamyje neauginkime saldžiųjų ir aitriųjų paprikų – jos apsidulkina tarpusavyje. Jeigu į vieną šiltnamį sodinsime agurkus, pomidorus, paprikas, padarykime pertvaras iš polietileno plėvelės ar polikarbonato. Agurkai turėtų neužgožti pomidorų. Juos sodinkime šiltnamio gale, kur vėdinimo angos turėtų būti tik viršuje. Tada jiems bus galima sudaryti palankesnes mikroklimato sąlygas, t. y. aukštesnę temperatūrą, didesnę oro drėgmę. Kad agurkai jaustųsi gerai, jiems šiltnamyje galime įrengti šiltą lysvę, o kitas daržoves sodinti dirvoje. Pomidorus ir baklažanus reikėtų sodinti arčiau šiltnamio durų, kur geresnė ventiliacija. Be vaisinių daržovių, šiltnamyje kartu galime auginti lapines salotas, ridikėlius, krapus, garstyčias, svogūnus laiškams. Žalumynines daržoves derėtų auginti šiltnamio pakraščiuose arba prieš pagrindines daržoves. Jas nuimant į tarpus galima sodinti vaisinių daržovių daigų. Šiltnamyje galime užsiauginti ir kitų daržovių daigų, pvz., kopūstų. Viename šiltnamyje su agurkais galima auginti įvairaus skonio ir formos melionus. Kartu su pomidorais viename šiltnamyje augs šparaginės pupelės, ankstyvieji burokėliai, melionai ir arbūzai. Tačiau atminkime, kad melionai ir arbūzai jautrūs skersvėjui. Balandžio viduryje galime pasėti šiltnamyje burokėlių. Jų lapus ir nedidelius šakniavaisius vasaros pradžioje jau vartosime maistui. Kelios šparaginės pupelės, auginamos šiltnamyje, – tai vertingos daržovės, kurios papildys dirvą azotu. Jos šiltnamyje gausiau derės. Nerekomenduojama viename šiltnamyje su pomidorais auginti pankolių ir žirnių, o su agurkais – šalavijų.

Dr. Julė JANKAUSKIENĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.