Nuo sporto iki verslo – kaip jauna šeima derina gėlių verslą ir ūkį

Noras save realizuoti

Kartais viskas prasideda nuo noro save realizuoti. Taip nutiko ir Tomai Bačiulei, šiandien kuriančiai gėlių ir dovanų verslą „Puokštė“ bei teikiančiai laidojimo paslaugas. „Visada norėjau save realizuoti – ne tik būti su vaikais, bet ir kurti savo veiklą“, – sako ji.

Nors gėlių verslas dažnai atrodo romantiškas, realybėje – tai nuolatinis darbas su žmonėmis, jų lūkesčiais ir nuotaikomis, todėl reikalauja ne tik kūrybos, bet ir emocinio atsparumo.

Dalį kūrybos Toma patiki trims kolegėms, kurios specializuojasi būtent šioje srityje. „Stebime tendencijas, kokios mados ateina, bet labai svarbūs ir klientų poreikiai. Dažnai jie patys pasako, ko nori, o mes stengiamės kuo geriau jų norus išpildyti“, – sako Toma.

„Vienas kitą papildome“

Kol Toma rūpinasi gėlių ir paslaugų verslu, jos vyras Gitanas šalia tėčio Stanislovo jau daugiau nei dešimtmetį savarankiškai ūkininkauja gražiose Ventos apylinkėse, daugiau nei 400 ha mišriame ūkyje. Augina rapsus, grūdines kultūras, taip pat laiko apie 15 mėsinių angusų veislės galvijų. Tiesa, dėl šios veiklos šeima dar svarsto – šiuo metu yra savotiškoje kryžkelėje.

Ūkininkavimo kelią Gitanas pasirinko 2014 metais. Baigęs Kauno kūno kultūros universiteto (red. dabar Lietuvos sporto universitetas) magistro studijas ir dirbęs krepšinio treneriu Kaune, drauge su žmona apsisprendė grįžti į vyro gimtinę. Toma – jo studijų laikų bendrakursė, o sportas jos gyvenime išliko iki šiol – ji žaidžia Mažeikių tinklinio komandoje.

„Vieną dieną prisėdome su žmona ir gerai apsvarstėme, ar liekame Kaune, ar grįžtame. Priėmėme sprendimą grįžti. Šiek tiek patirties jau turėjau, nes ūkio veikloje dalyvavau nuo mažens. Atėjau su mintimi labiau viską patobulinti ir džiaugiuosi, kad daugiau mažiau viskas vyksta pagal planą“, – pasakoja Gitanas.

Jis juokaudamas lygina savo ūkininkavimo pradžią su tėčio: „Ir tėtis, ir aš pradėjome su vienu traktoriumi. Tik jo buvo 40 arklio galių, o mano – 300. Ėmiau paramą, rašiau projektą, įsigijau reikalingos technikos. Technikos parką vis pildome, stengiamės ūkininkauti išmaniai. Kam tręšti ten, kur to nereikia? – įsitikinęs Gitanas. – Perkame ir žemės – viskas eina koja kojon. Svarbiausia – nuolatinis tobulėjimas.“

Gyvulininkystėje stengiamasi būti savarankiškais – pašarus užsiaugina ir paruošia patys. Tam pasitarnauja turimos pievos ir bendradarbiavimas su Ventos regioniniu parku, kur reikia nušienauti pievas. Iš jų pagaminama daug šieno.

Nors Tomos ir Gitano veiklos skirtingos, šeimoje jos ne konkuruoja, o papildo viena kitą. Kasdienybėje tai reiškia paprastus, bet svarbius dalykus – nuo detalių parvežimo iki pagalbos sprendžiant įvairius klausimus.

„Žmona turi savo reikalų, aš stengiuosi jai padėti, o ji man padeda. Per darbymetį atveža pietus į lauką ar reikalingą detalę, – šypsodamasis kalba Gitanas. – Kartais jai reikia patarimo – atvažiuoju, pasikalbame ir randame sprendimą. Vienas kitą papildome.“

Paklaustas, ar dar įmanoma nustebinti žmoną, dirbančią gėlių apsuptyje, Gitanas šypsosi – gėlių į namus vis tiek parveža. O žmonos paragintas pajuokauja: „Neperku gėlių – nupirkau visą jų parduotuvę.“

LŽŪKT informacija