Obelų vėžiui kelius atveria šiltos žiemos

Vėžys pirmiausia pradeda vystytis atsiradusioje šakos ar kamieno žaiz­doje. Vėliau žaizda gilėja, pastebima koncentriškų surambėjimų, nes medžiui ginantis, gindamasis nuo ligos sukėlėjo produkuojamas kalius audinys. Žievės audinius grybas numarina ir plečiasi į sveikus.

Kalius intensyviai formuojasi pradinėje pažeidimo vietoje, žievė ap­miršta, trupa, lieka apnuoginta mediena su koncentriškais sustorėjimais žaizdų pakraščiuose, linksta skeletinės šakos. Dėl temperatūros svyravimų ir grybo veiklos, nepalankių žiemos sąlygų, vasarą – sausros trūkinėja pažeisto, nusilpusio augalo šakų žievė. Grybas pamažu plisdamas apjuosia visą augalo liemenį – ir jis žūsta.

Obelys labiau apsikrečia grybo konidi­jomis esant drėgnam orui ir jau nukritus lapams, per šakų randus ar atsiradusius įtrūkimus. Į kamieną grybas patenka per mechaninius sužalojimus. Į augalą jis gali patekti ir aukšliasporėmis pavasarį. Jo vystymosi temperatūra labai plati – nuo 1 iki 30 °C.

Kai ant šakų atsiveria plika, lyg ap­graužta mediena, dalis šakos virš žaizdos nudžiūsta. Kita dalis atrodo sveika, bet jau formuojasi pažeisti žiedpumpuriai. Žemesnėje dalyje – dar puikūs žiedai, bet kitais metais jų jau gal i nelikti.

Obels vėžio žaizdoje vyksta nuolatinė kova tarp augalo šeimininko ir jo para­zito. Žiemą atsparesnis vėžys, o vasarą – obelis. Grybo puolimas suaktyvėja ru­denį, kai augalas jau nustoja augti.

Būtina laiku pastebėti tokias „pragraužtas“ obelų ar kitų vaismedžių šakas ir jas pašalinus sudeginti. Jeigu pažeista tik viena šaka, ji nupjaunama, šakvietė dezinfekuojama arba užtepama sodo tepalu.

Atsiradusi obels liemens vėžiška žaiz­da išpjaustoma iki sveikų audinių ir užtepama sodo tepalu, aliejiniais dažais. Išvalytas žaizdas galima užtepti molio, karvių mėšlo (1:1) ir 2 proc. turimo fungicido skiediniu. Kamieno žaizdas galima dezinfekuoti vien tik vario sulfatu (300 g – 10 l vandens).

Tik brinkstant pumpurams obelis reik­tų nupurkšti insekticidu, kurio veiklioji medžiaga yra varis. Vėliau preparatas gali nudeginti besiformuojančius žiedus.

Anksti pavasarį būtina nubaltinti kamienus ir dalį pagrindinių šakų kalkių pienu (2 kg – 10 l vandens), pridedant vario sulfato (100 g – 10 l vandens) ir 20 g atskiestų klijų.

Intensyvios vegetacijos metu obelys purškiamos 1 proc. „Bordo“ mišiniu (100 g vario sulfato ir 100 g kalkių – 10 l vandens).

Stiprinama augalų imuninė sistema. Didelės sausros metu obelys laistomos (20 l vandens – 1 kv. m), tręšiamos fosforo ir kalio trąšomis, žemė aplink kamienus purenama.

Rudenį surenkami pažeisti obuoliai, lapai kompostuojami, apžiūrima, ar nėra pažeistų šakų.

GTC Botanikos instituto mokslininkės dr. Banga GRIGALIŪNAITĖ ir dr. Elicija STACKEVIČIENĖ

Bangos GRIGALIŪNAITĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.