Ashburn +17,0 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024
Ashburn +17,0 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024

Optimizuoja: užsidegę rublį ieško kapeikos?

2019/04/28

Žodis „optimizuoti“ reiškia „surasti geriausią sprendimą“. Lietuvoje šis žodis bei daiktavardinė jo forma „optimizavimas“ iš valdininkų lūpų skamba beveik kasdien kaip panacėja, neva atnešianti didelį gėrį – ekonominę naudą. Žodžius lydi darbai: daugelį metų šalyje siaučia optimizavimo vajus, kai sujungiamos, o paskui išnyksta švietimo, gydymo, kultūros įstaigos, mažinami darbuotojų etatai ir keleivinių autobusų maršrutai. Išeitų, kad, kai paslaugos nutolsta nuo žmonių, o jie, netekę darbo, palieka šalį, ir yra geriausias sprendimas?

Per televiziją rodytas dokumentinis filmas pateikė kitą optimizavimo pavyzdį: Japonijoje traukinys į atokią vietą rieda net dėl vienos mokinės, taigi nenaikinama ekonomiškai nuostolinga maršruto dalis. Vadinasi, ten ekonominė nauda nėra svarbesnė už žmogaus gerovę?

Pašnekovų klausiame: „Ar Lietuvoje žodžiai „optimizuoti“ ir „naikinti“ nėra sinonimiški – reiškiantys tą patį?

Angelė BLAŽAITIENĖ, Vilkaviškio r. Alvito bibliotekininkė ir kultūrinės veiklos vadybininkė: „Jei optimizuojama protingai pamatavus, tai nėra naikinimas. Antai negerai, kai kaimo mokykloje dėl mažo ugdytinių skaičiaus sujungiamos dvi klasės – mokytojas vienu metu dirba su pirmokais ir trečiokais arba su šeštokais ir aštuntokais ir pan. Tai – kaip grįžimas į praeitį. Tad neblogai, kai vyresnių klasių mokiniai vežami į tolimesnę mokyklą. Blogiausia, kad kaimiškų vietovių vidurinės ir pagrindinės mokyklos optimizuojamos be gailesčio – nepaliekant pradinių mokyklų. Būtina 1–4 klasių mokiniams suteikti galimybę mokytis vietoje, kad jiems netektų labai anksti keltis. Tad reikėtų leisti kaimiškų pradinių mokyklų mokytojams klasėje dirbti su 6–7 vaikais.

Šalyje vykstantis sveikatos įstaigų optimizavimas – tiesioginis tautos naikinimas. Juk kaimo žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, sunku pasiekti rajono centrą, kur teikiamos medicinos paslaugos. Jos visiškai tampa neprieinamos, panaikinus rajonų centrų gydymo įstaigas ar jų skyrius. Kai kaimo žmogus nepasieks medicinos paslaugų vieną ir antrą kartą, jos trečią kartą nebebus reikalingos – jis bus miręs.

Daug ką šalyje optimizuojant susidaro užburtas ratas. Kaimuose mokyklos uždarinėjamos, nes mažai vaikų. Kaimai tuštėja, juose žmonės nesikuria, nes nėra mokyklų, darbo, toli gydymo įstaigos.“

Romualdas GRIGAS, socialinių mokslų daktaras, publicistas: „Optimizavimas prieštarauja natūraliai raidos logikai – gesina natūralius procesus. Jie negali būti įsprausti į dirbtinius rėmus, šiuo atveju – į optimizavimo. Su juo būtina elgtis atsargiai. Prieš pradedant optimizuoti, reikėtų labai gerai apgalvoti pasekmes, kurios ištiks platesnėje erdvėje po 10, net 100 metų – ne tik čia ir dabar. Kai apie tai nesusimąstoma, optimizavimas gimdo šešėlinius ir kitus negatyvius reiškinius. Svarstant, ką ir kaip reikėtų optimizuoti, būtina telktis įvairių sričių specialistus – turėti plačią paletę nuomonių. Ieškant optimalaus sprendimo reikėtų pasverti, kas geriau – ar šiandien sutaupyti, o rytoj susidurti su praradimais, ar šiandien pridėti pinigą, kad rytoj būtų du trys pinigai.

Kažin, ar, optimizuojant urėdijas, pasielgta ūkiškai. Labai esu įpykęs dėl mokyklų optimizavimo. Jei miestelyje panaikinama pradinė mokykla, jaunos šeimos nesikurs nei čia, nei gretimoje vietovėje. Dingsta šansas čia gyventi! Mokyklų reformatoriai demonstruoja neraštingumą. Juk naikinant mokyklas dalyvauja ir vaikų, kurie čia mokėsi, psichinė energija. Pastatas, kuriame jie mokėsi ir kurio netenka, – gyvas organizmas. Keleri metai praeina, kol žmogus pripranta prie naujo pastato. Kai valstybė taupo lėšas uždarinėdama kaimiškas mokyklas, vietos vaikai ir jaunuoliai ima nesuvokti, kas yra tėviškė. Prisirišimo prie tėviškės jausmas jaunam žmogui blėsta, kai jis vertinamas kaip sielos neturinti medžiaga, į kurią reikia prikimšti žinių ir paleisti į rinką.

Didžiulė makalynė padaryta Lietuvoje vykdant optimizavimo ir kitas reformas. Visiškai išderinta daugelio sričių sistema. Norint ją sutvarkyti, reikia gero diktatoriaus.

Mūsų tauta, susidūrusi su netikusiomis reformomis, tyli, nes į ją nuo Vytauto Didžiojo laikų įsimetusi savinaika. Vienas iš lietuvio bruožų – anarchistinis individualizmas, pasireiškiantis tuo, kad paisoma tik savo – ne visų – interesų. Aš – pats sau ponas, kitam rankos nepaduodu. Liberalai skatina tokį laisvą individualistinį ir grupinį elgesį.

Vokietijos konstitucijoje įrašyta, kad privatus kapitalas turi tarnauti valstybės ir visuomenės gerovei. Estija, įstojusi į ES, konstitucijos preambulėje įrašė, jog valstybė turi užtikrinti ir visuomenės gerovę, ir amžiną šalies išlikimą; ten nėra didžiulės emigracijos. Mes gyvename kitoje erdvėje. Nuostabiai dirba užsienio žvalgyba – stengiasi, kad mūsų šalyje būtų kuo daugiau suirutės. Vykdoma nesankcionuota šešėlinė tautos išplovimo politika. Tuo siekiama mūsų šalį paversti poligonu, palankiu suirutės kurstytojams. Kad šalyje situacija keistųsi į gera, reikia daugiau liūdnumo – ne gerumo, mat jis negydo. Juk daug ką mes, kaip tauta, esame pasiekę tik prispausti bėdų ir išanalizavę savo klaidas...“

Gražina KAZARIAN, Šakių r. Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro istorijos mokytoja: „Lietuvoje vykdomą optimizavimą prilyginčiau visuotiniam naikinimui. Jis nėra pagrįstas. Daugelyje sričių reformos daromos dėl reformų – teigiamo jų rezultato nėra. Situacijai apibūdinti tinka mano senelio ir tėčio mėgta kartoti patarlė: „Rublį užsidegęs kapeikos ieško“. Visais informaciniais kanalais pareiškus, kad optimizavus – sujungus tą ar aną – bus sutaupomos milijoninės lėšos, daug kas sugriaunama, nes nebuvo paskaičiuota tikroji užmačių nauda.

Pavyzdžiui, ar sutaupomos lėšos, kai dėl optimizavimo įvairios paslaugos nutolsta nuo jų gavėjų, tada šie už valstybės pinigus pristatomi, kad jas gautų? Žmonės nebėga iš ten, kur yra sąlygos gražiai gyventi. Jie bėga iš vietos, kur sunaikinama tai, kas buvo. Politikai prieš rinkimus žeria skambius pažadus grąžinti jaunimą iš užsienio, bet, tapę išrinkti, nieko nedaro, kad jis neišvyktų iš Lietuvos.

Kaimiškų vietovių mokyklų optimizavimą melagingai teisina valdžios atstovai, viešai pareikšdami, kad gimnazijose vaikai gauna geresnį išsilavinimą. Tuo patikėję kai kurie kaimo gyventojai leidžia savo devintokus ar dešimtokus vaikus į gimnaziją net tuomet, kai arčiau yra pagrindinė mokykla. Todėl pastarojoje mažėja mokinių, ilgainiui ji uždaroma. Iš tiesų kaimo mokyklose dirba ne blogesni pedagogai nei gimnazijose. Mokykla-daugiafunkcis centras, kur dirbu, pagal moksleivių pasiekimus niekuo neatsilieka nuo gimnazijų, kai kuriose srityse jas net lenkia. „Gimnazija – tik skambus vardas ir raudonas švarkas“, – taikliai sakė mano buvusi mokinė, prieš 10 metų baigusi Plokščių vidurinę mokyklą, dabar ji pertvarkyta į minėtą centrą.

Optimizuojant sukuriama iliuzija, kad sutaupysime, tačiau rezultatui apibūdinti tinka posakis „kylys kylį varo“. Juk, uždarius vieną objektą, vyksta grandininė reakcija: žmonėms aplinka tampa nepatraukli, tada naikinamas kitas objektas, galop – nelieka nieko: nei žmonių, nei jiems būtinų objektų. Plokščiuose ir šalia jų veikiančios trys stiprios žemės ūkio bendrovės ieško darbuotojų. Jie pasižiūri, kokias paslaugas šeima gaus Plokščiuose, ir nesikuria čia – į darbą važinėja iš toliau, kur geresnės gyvenimo sąlygos.

Vyresni kaimo žmonės piktai pajuokauja: „Kai mūsų neliks, kai išmirsime, nebus ko optimizuoti.“ Neliks žmonių – neliks ir problemos. Neliks ir Lietuvos. Jos teritoriją galbūt užims žmonės iš rytų. Valdžios atstovų atlyginimų vidurkis skiriasi nuo kaimo, todėl jiems neskauda – įmanytų, viską optimizuotų. Dauguma lietuvių išauklėti būti savo vietoje. Taip ir mes, mokytojai, – negi priešinsimės optimizavimui kumščius į darbą paleidę? Stengiuosi mokytojos pareigas atlikti maksimaliai gerai, ir tiek. Į valdžią išrenkame politikus, kad dirbtų žmonių labui. Galbūt ir nemokame jų užspausti, kad atliktų pareigą. Dabar bet kokia reforma ar optimizavimas – tai pinigų plovimas, o turėtų būti darbo vietų kūrimas.“

Virginija MUŠNICKAITĖ, kaunietė pedagogė: „Šalies valdžiai nerūpi nei šeimos, nei visi žmonės, nors deklaruojama priešingai. Jei rūpėtų, ar prokurorė galėtų skirti 2,5 tūkst. Eur baudą kaunietei, kuri neva sudrumstė ramybę, nes pliaukštelėjo vaikui per rankytę, norėdama jį apsaugoti, kad nepapultų po ratais? Gimnazijos, kurioje dirbau, direktorė, sulaužė mano gyvenimą ir sveikatą, kai, pažeidusi įstatymą, atleido mane ne iš darbo, žinodama, kad nesikreipsiu į teismą, nes neturiu pinigų. Iki pensijos buvo likę pusantrų metų. Ilgai verkusi kruvinomis ašaromis, išvykau į Angliją dirbti, kad pragyvenčiau, nors labai norėjau būti tėvynėje. Ilgėjausi mokyklos, nedrįsau joje apsilankyti, nes žinojau, kad apsilankiusi nepajėgsiu grįžti į Angliją, todėl liksiu be pajamų. Kai po pusmečio palikau Angliją, Kauno moksleivių aplinkotyros centro direktorė ketino mane įdarbinti, tačiau netrukus sužinojo, kad negalės, mat įstaiga optimizuojama – sujungiama su dar dviem neformalaus moksleivių ugdymo įstaigomis ir iškeliama iš žaliųjų erdvių su dendrologijos parku, daugiamečių dekoratyvinių ir vaisinių augalų kolekcijomis. Daug darbuotojų išėjo iš darbo, neįsivaizduodami, kaip teks vaikus su gamtos paslaptimis supažindinti mikrorajono daugiaaukščių namų apsuptyje, turint kelis vazonus ant palangės. Savivaldybė šįmet panaikino meninės veiklos būrelius, veikusius pastate, į kurį pernai buvo įkeltas minimas optimizacijos darinys.“

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

Dalintis
2024/02/28

Aplinkos ministras Panevėžio rajone: aplinkosaugos apribojimai išliks, tačiau biurokratinė našta mažės

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas antradienį darbo vizitą Panevėžio rajone pradėjo susitikimu su savivaldybės meru Antanu Pociumi. Savivaldybės vadovas su ministru ir gamtos apsaugos politikos grupės vyresniąja patarėja Justina Čunderova aptarė...
2024/02/28

Buvusiam Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui – laisvės atėmimo bausmė

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir sugriežtino pirmos instancijos teismo skirtą bausmę, skirdamas 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimą buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui &Scar...
2024/02/28

Pavojingas kokteilis gali susprogdinti ekonomiką

Suskystintų naftos dujų (SND) akcizo viražai, kai nuo nulinio tarifo jis buvo pakeltas iki beprotiškų aukštumų, o paskui labai nenoriai nuleistas ant žemės, pakurstė įvairių minčių ir svarstymų, kodėl į tokius kraštutinumus pu...
2024/02/28

Daugiau apsaugos kokybiškiems ES žemės ūkio produktams

Europos Parlamentas (EP) galutinai pritarė ES taisyklių, kuriomis stiprinama vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsauga, reformai. Šiandien 520 narių balsavus už, 19 – prieš ir 64 susilaikius pri...
2024/02/28

Prasideda genėjimo sezonas: ką reikia žinoti gyventojams?

Įsibėgėjant pavasariui daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus. Aplinkos ministerija (AM) primena, kaip tai daryti tinkamai, kad...
2024/02/28

Teismas: Lenkijos ADT turi atlyginti 0,6 mln. eurų nuostolį „Žemaitijos pienui“

Iš pieno perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ sūrio įsigijusi ir be pardavėjos žinios jį trečiosioms šalims pardavusi Lenkijos įmonė ADT Lietuvos bendrovei turi atlyginti 0,63 mln. eurų nuostolį, patirtą dėl pareigos ...
2024/02/28

Į gimtuosius kraštus sugrįžtantys paukščiai kartu parneša ir paukščių gripo riziką

Su artėjančiu pavasariu prasideda ir paukščių migracija, o tai rimtas signalas suklusti naminių paukščių augintojams, kadangi pagrindiniai paukščių gripo nešiotojai ir platintojai – migruojantys, laukiniai vandens...
2024/02/28

Laiku pradėjus gydyti retą ligą, išgelbėta dviejų naujagimių gyvybė

Paskutinė vasario diena – Europos retųjų ligų diena. Kiekvienos specialybės gydytojams tenka gydyti retas ligas, kurių gydymas trunka visą gyvenimą.
2024/02/28

Sieks plėsti lietuviškų maisto produktų asortimentą JAV rinkoje

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Indianos valstijos žemės ūkio instituto vadovų mokymo programos dalyviais, kurie atvyko susipažinti su Lietuvos žemės ūkiu, domėjosi Lietuvos prekybiniais santyk...