Paaiškėjo, kiek ūkių turėjo mėšlides – kaip Lietuva atrodo ES?

Aiškėja, kad daugiausia ūkių, turinčių mėšlo talpyklas, yra Slovėnijoje – beveik 100 proc. Antrąją ir trečiąją vietas dalinasi Baltijos šalys Latvija (98 proc.) ir Estija (92 proc.). Lietuva pagal šį rodiklį nėra lyderė, tačiau dešimtoji vieta ES šalių narių sąraše nėra prasta.

Prasčiausiai ES mėšlo talpyklomis apsirūpinę Kipro (7 proc. ūkių), Graikijos (11 proc.) ir Italijos (18 proc.) ūkiai.

Ši informacija paimta iš Eurostato paskelbtų 2020 m. žemės ūkio surašymo duomenų apie mėšlo saugojimą. 

Sumažėjo atvirų lagūnų

Eurostato duomenimis, 2020 m. 57 proc. ūkių, turinčių mėšlo saugojimo infrastruktūrą, įsirengę patalpas kietam mėšlui laikyti, 16 proc. – skysto mėšlo laikymo talpyklas, 10 proc. – taikė giluminio kraiko sistemas, 6 proc. – srutų duobes po gyvulių laikymo vieta, 5 proc. – laikė atviras lagūnas, o likę 6 proc. – mėšlą laikė kitose patalpose.

Per dešimtmetį (2010–2020) Europos Sąjungoje 5 proc. sumažėjo ūkių, kuriuose skystas mėšlas laikomas neuždengtas. Primenama, kad neuždengtos skysto mėšlo lagūnos, talpyklos ar rezervuarai kelia pavojų aplinkai dėl dėl amoniako (NH₃), kyla rizika, kad išmetami teršalai ir maistinės medžiagos gali patekti į paviršinius ir požeminius vandenis.

Nyderlanduose ir Maltoje nebėra ūkių su neuždengtomis mėšlo saugyklomis. Daugelyje kitų šalių ūkių, turinčių tokią infrastruktūrą, jų dalis gerokai sumažėjo, ypač Liuksemburge (-43 pp), Airijoje (-36 pp), Vokietijoje (-35 pp) ir Belgijoje (-32 pp).

Tačiau yra šalių, kuriose neuždengtų skysto mėšlo talpyklų naudojimas tapo dažnesnis, ypač Ispanijoje (+5 proc.) ir Estijoje (+3 proc.), šiek tiek ir Čekijoje (+0,4 proc.), Bulgarijoje (+0,2 proc.) ir Italijoje (+0,1 proc.). Lietuvoje skaičius per dešimtmetį nepakito.

Pagal Eurostat parengė Irma Dubovičienė