Padidėjusios pieno kainos – tik viena medalio pusė

Didesnė kaina

VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, didžiausia pieno supirkimo kaina buvo fiksuota prieš dvejus metus spalį, tuomet ji siekė 552 Eur/t. Šių metų spalio mėn. vidutinė natūralaus 4,36 proc. riebumo ir 3,56 proc. baltymingumo pieno supirkimo kaina siekė 512,92 Eur/t ir buvo 19,6 proc. didesnė, palyginti su rugsėjo mėn. kaina (428,75 Eur/t). Prognozuojama lapkričio mėn. vidutinė kaina – 538,36 Eur/t. Šių metų spalį buvo supirkta 115,3 tūkst. t pieno, t. y. 2,6 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

„FAO ekspertai prognozuoja, kad 27 ES valstybėse 2024 m. pieno gamybos apimtys turėtų padidėti 0,5 proc. (iki 161 mln. t). Nors ES valstybėse stebimas pieninių karvių bandų mažėjimas, tačiau dėl augančių pieno produktų kainų tikimasi, kad kai kurie ūkininkai pradės sparčiau didinti pieno gamybą“, – teigė ŽŪDC ekspertai.

Tačiau pieno gamintojai aiškino, kad pieno sektoriaus krizė su laikinai padidėjusiomis pieno supirkimo kainomis, nesibaigė. Dabartinės pieno kainos esamų problemų neišsprendė. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad pieno supirkimo kainos grįžta į tą patį lygį, koks buvo prieš krizę. „Kodėl mažėja pieninių karvių bandos, kai kyla superkamo pieno kaina? Kainų kilimas jau nebeišgelbės pienininkystės sektoriaus“, – įsitikinusi Z. Dargienė.

Išsiskiria perdirbėjų kainos

Kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė ŪP pastebėjo, kad dabartinė pieno supirkimo kaina yra didelė, palyginti su ta, kuri pienininkams buvo mokama ilgą laiką. Ji kelis mėnesius iš eilės kyla ne po pusę cento, bet po vieną, du, tris centus. „Šiuo metu Lietuvoje perdirbėjų siūlomos kainos labai išsiskyrė. Tai – naujas reiškinys, nes anksčiau jos būdavo daugmaž vienodos. Dabar Žemaitijoje esančios perdirbimo įmonės pieną superka gerokai brangiau, nei, pavyzdžiui, Aukštaitijos. Kainų skirtumas yra net iki 3 ct, o tai yra daug“, – kalbėjo J. Dovydėnienė.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius ŪP minėjo, kad pieno supirkimo kainos auga kiekvieną rudenį, nes piene padidėja pieno riebalų ir baltymų kiekis. Šių metų rugsėjo mėn. vidutinis pieno riebumas buvo 4,11 proc. o spalį – 4,36 proc. Tačiau, anot E. Bičiaus, reikia nepamiršti, kad tarp stambesniems ir smulkesniems ūkiams taikomų pieno supirkimo kainų visuomet yra kainų skirtumas.

Pauliukų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Andrejus Štombergas pastebėjo, kad pieno supirkimo kainos nuolat svyruoja. „Jos padidėja ir sumažėja. Kas gali garantuoti, kad pienininkai nuolat gaus tokią, o ne kitokią kainą? Jei nežinai, kas bus rytoj, didelės laimės nėra“, – argumentavo ŪP pašnekovas.

Okainių ŽŪB pirmininkas Vilius Samuolis teigė nemanąs, kad didelės pieno supirkimo kainos ilgai išsilaikys. „Ar ilgai taip bus? Matysime – kainos tuoj mažės. Sūriai kažkur stringa. Taip aiškina pienininkai. Todėl ir pieno supirkimo kainos keisis. Gerai būtų, kad jos išsilaikytų tokios bent 3–4 mėn. Dabar trečias mėnuo kaip jos aukštesnės. Manau, kad sausį ar vasarį vėl pradės mažėti. Optimistinių nuotaikų nėra“, – ŪP prognozavo V. Samuolis.

Laikotarpis nesitęs amžinai

Kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė J. Dovydėnienė, kalbėdama apie pieno supirkimo kainas, pasiūlė įsivertinti tai, kad ūkininkams viskas kiekvieną mėnesį brangsta, o šis didesnių pieno supirkimo kainų laikotarpis nesitęs amžinai. „Jei vienoje saujoje pinigų atsiranda daugiau, kitoje – sumažėja. Nesvarbu, kokia dabar yra kaina, ji šeimos ūkių pasitraukimo iš gamybos nesustabdys. Žmonės yra gilioje neviltyje. Jie pavargo. Visi puikiai supranta, kad kaina yra svyruojanti ir kada nors bumbtelės žemyn. O jei kaina išsilaikys – tai bus dar vienas stebuklas pasaulyje. Manau, kad turėtų kada nors atsirasti kainos, padengiančios savikainą“, – teigė vilties vis dar neprarandanti J. Dovydėnienė.

E. Bičius priminė, kad tarp stambesnių ir smulkesnių ūkių visuomet yra kainų skirtumas. „Kaina – viena grandinės dalis, kita – išlaidos, gamybos sąnaudos. Jei ūkininkas patiria daugiau išlaidų, negu gauna pajamų už pieną, jis pasiskaičiuoja ir traukiasi iš pieno gamybos. Ūkių pasitraukimas iš gamybos yra didžiausia problema. Šiais metais šis pasitraukimas itin žymus ir tai rodo, kad pieno sektoriui yra blogai“, – tvirtino redakcijos pašnekovas.

ŽŪDC duomenimis, šių metų lapkritį 16 723 ūkiuose buvo laikoma 202 790 karvių. Prieš ketverius metus (2020 m. sausio mėn.) 30 854 ūkiuose buvo laikomos 241 847 karvės.

Okainių ŽŪB vadovas V. Samuolis pastebėjo, kad šiuo metu, kai pieno supirkimo kainos padidėjo, pienininkai gyvena taip, kaip ir iki šiol. „Jokių stebuklų nėra – ūkiai ir toliau likviduojami. Neseniai vienas Kėdainių r. ūkininkas, laikęs 100 karvių, uždarė savo pieno ūkį“, – pabrėžė pašnekovas.

Biurokratiniai reikalavimai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.