Pagal ministerijos pasiūlytą planą kai kurie pieno gamintojai būtų diskriminuojami

ŽŪM paskelbė, kad rengdama paramos administravimo taisykles akcentą skyrė smulkiems ir vidutiniams ūkiams, „nes didieji ūkiai turi geresnes galimybes derybose dėl pieno kainų, jie dėl masto ekonomijos lengviau išgyvena sunkumus“.

Siūloma nubrėžti už natūralų žalią pieną supirkėjų mokėtos vidutinės kainos „lubas“ – paramą gautų tie, kuriems buvo mokama ne daugiau kaip 40 ct/kg. Išimtis „ekologams“ ir kooperatyvų nariams – 45 ct/kg. Taip pat nustatytos vienam ūkiui išmokamos paramos „lubos“ – 20 tūkst. Eur. Be to, pagal taisyklių projektą paramos dydis priklausytų nuo laikomų karvių skaičiaus.

Ministerijos argumentas dėl išimties KRK pakartojo ir žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas: skirstymas atitinka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano susietosios paramos lygius, o didesnę paramą mokėti už didesnį pagaminamo pieno kiekį yra logiška, nes šie ūkiai daugiau investuoja į pašarus, gyvulių genetiką.

Anot žemės ūkio viceministro, siekis yra tinkamiausiai paskirstyti paramą, o po darbinių susitikimų su asociacijomis – ieškoma būdų, kaip pagrįsti jų pasiūlymus padidinti paramą ekologiniams ūkiams ir pripažintų kooperatyvų nariams, vidutiniams šeimos ūkiams.

V. Abukausko teigimu, asociacijos pasirinktai schemai pritarė. Tačiau pasisakymai parlamentiniame komitete bylojo apie kitką.

Skeptiškai apie ministerijos parengtą paramos skirstymo projektą atsiliepė ir pats Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir komiteto nariai Juozas Baublys, Kęstutis Mažeika. Jie nepritarė tam, kad kai kurios grupės būtų nušalintos nuo galimybės gauti paramą, o kai kurioms būtų numatytos palankesnės sąlygos nei kitiems.

Aiškų nepritarimą išsakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) vardu – Ignas Hofmanas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius.

LŽŪBA vadovas J. Sviderskis patikino, jog asociacija nepritarė nei pirmajam, nei antrajam ŽŪM siūlymo variantui. Jo žodžiais, „taikomos kažkokios išlygos, už borto lieka perspektyviausi“. Už paramos schemos lieka tie, kurie investavo į pieno riebalus, genetiką, skaitmenizaciją, aplinkosaugą, biodujų gamybą, darbuotojų atlyginimus, socialinius klausimus. Pasak J. Sviderskio, ministerija didžiuojasi, kad parems didesnį skaičių žmonių, nors parama turi būti skiriama už pieną.

Asociacijos atstovas apgailestaudamas prisiminė, kad per mitingus, susitikimus su Prezidento komanda, Ministre Pirmininke, Seimo pirmininke išgirdo pažadą, kad milijonines sumas į ūkį investavę ūkiai negali būti paliekami nelaimėje. Deja, jie traukiasi, o palaikymo nesulaukia.

Pažangiuose ūkiuose pieno gamybos savikaina siekia 47–50 ct/kg. Tai, kad viena ūkių grupė būtų palikta už borto, prieštarauja Konkurencijos įstatymui – tai atskirų ūkių subjektų diskriminacija, pabrėžė J. Sviderskis. Taip pat jis pridūrė, kad jei tokia tvarka būtų priimta, asociacija ją skųs.

J. Sviderskiui antrino kitų žemdirbių organizacijų atstovai.

Kalba pakrypo apie tai, kad Lietuvos vyriausybė galėtų prie paramos prisidėti iš nacionalinio biudžeto – EK reglamentas tai leidžia. Suabejota, ar ŽŪM čia būtų ėmėsi iniciatyvos, derino tokią galimybę Vyriausybėje. Tuo tarpu Lenkija rodo kitokį pavyzdį.

„Mūsų konkurentai lenkai visad pasinaudoja maksimaliu prisidėjimu“, – pastebėjo LŽŪT pirmininkas I. Hofmanas. Taip pat jis priminė ir papriekaištavo ministerijai dėl situacijos, kad dabar pieno gamintojai atrodo tarsi nuolatiniai pinigų prašytojai. O to nebūtų, jeigu jų balsas būtų išgirstas ir į siūlymus sureaguota laiku: tai buvo prašymas sureguliuoti rinką. Tai padarius, dabar nereikėtų diskutuoti dėl paramos pieno gamintojams skirstymo ir prisidėjimo iš nacionalinio biudžeto.

Antrindamas kolegoms  LPGA direktorius E. Bičius stebėjosi ŽŪM pateikto projekto sudėtingumu ir sakė: „Turi būti prisidėjimas (iš nacionalinio biudžeto) ir parama visiems skirstoma vienodai“.

Parlamentinis komitetas pritarė tokiai nuostatai: rėmimas turėtų būti nustatytas už laikomą pieninę karvę. Taip pat jis nutarė savo ruožtu kreiptis į Vyriausybę dėl galimybės valstybei prie paramos prisidėti iš nacionalinio biudžeto.

ŪP portalo informacija

Titulinė nuotr. – stop kadras: KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas, LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas, KRK narys Jonas Gudauskas