Pakrančių apsauginės juostos patikėtos bebrams

Bebrams – nusišvilpti

Vienas iš žemdirbius trikdančių reikalavimų – palikti vandens telkinių apsaugos zonas, matuojamas metrais ir centimetrais, nuo upių, upelių, griovių šlaitų – ten negalima nei arti, nei sėti, nei pjauti. Ūkininkai raštus skaito, nurodymus girdi. Kai pasiryžta, net protestuoja, o štai bebrai – raštų neskaito, kalbų nesiklauso ir savo ūkinės veiklos nė kiek neriboja, jiems, galima sakyti, nusišvilpti ant politikos ir žaliųjų strategijų.

Kupiškyje, pačiame miesto viduryje, kur teka pavasarinių potvynių dosniai maitinama Kupa, po žiemos išlindo bebrai ir kerta pakrančių medžius. Tikėtina, tai daro naktimis, nes dieną matyti vis plonėjantys kamienai ar skersai upę nuversti medžiai. Stato užtvanką, darbuojasi, ruošiasi aktyviajam savo populiacijos plėtros periodui. Gal tai ir gerai – gamta ateina arčiau žmogaus.

Bebrų neperkalbėsi

„Negerai, kai ardo krantus, nugraužia želdynus, dėl to žūsta medžiai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Kupiškio seniūnijos darbuotojas, Uošvės Liežuvio salos želdynų tvarkytojas, ilgametis Lietuvai pagražinti draugijos aktyvus narys Algirdas Gasiūnas.

Kupiškio mariose esanti tokio įsimintino pavadinimo sala, prieš kelerius metus išrinkta gražiausia Lietuvoje, dabar labai pamėgta ne tik poilsiautojų, bet ir bebrų. Pasak A. Gasiūno, bebrai turi savo pamėgtas marių pakrančių vietas, jų šeimų vis gausėja. Pailgos salos abiejose pusėse apgraužti krūmai, teko išretinti gluosnius, kai kuriuos medžius aptverti vielos tinklais. „Nieko jiems neįmanoma padaryti, galima sakyti, pasidalijome teritorijas. Kvietėme į pagalbą medžiotojus, bet bebrus aptikti sudėtinga, jie naktiniai gyvūnai, tik tam kartui nurimsta. Čia yra dendroparkas, būtina augmenijos įvairovė, reikia užuovėjos nuo vėjų, tai sodiname daugiau rododendrų, rožių, gal bebrai nesusigundys“, – svarstė ŪP pašnekovas. Mieste tvarkytis su nepageidautinais naujakuriais gerokai sudėtingiau, ten medžiotojai be specialių leidimų nė kojos įkelti negali.

Stebi situaciją

ŪP pakalbintas Kupiškio r. savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyresnysis specialistas Laurynas Knizikevičius patikino, kad kol kas negauta pranešimų apie bebrų padarytą didelę žalą, dabar jie tik išlenda maitintis po žiemos. Kai bus signalų iš seniūnijos, kokia situacija Uošvės Liežuvio saloje, tada ir bus nutarta, ką daryti. Atokiau nuo miesto, kur yra nuošalesnė teritorija, daugiau galimybių greitai spręsti, reaguoti, prašyti medžiotojų pagalbos, o sprendimai dėl miesto teritorijos – jau sudėtingesni. Reikalingi specialūs leidimai, derinimai su aplinkosaugos institucijomis.

Paklaustas apie medžiotojų talką šiuose reikaluose, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajono skyriaus valdybos pirmininkas Bronislovas Domža atsakė trumpai: „Padėti negalime, nes daug ko negalima. Čia miestas, medžioti draudžiama. Naktinio matymo prietaisai medžiotojams draudžiami, Seimas, Vyriausybė, politikai ginčijasi, neleidžia. O kaip kitaip tą nakties gyvūną pamatyti?“ Kai tokia situacija – visi turi ką veikti. Politikai kuria ilgalaikes strategijas, valdininkai – stebi, o bebrai darbuojasi, kaip jiems gamtos laikrodis diktuoja.

Autorės ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.