Pamatai savarankiškam kaimo bendruomenių gyvenimui

Mėta LUBINAITĖ

Jaukūs ir suremontuoti bendruomenės namai, naujos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, originalūs kelionių maršrutai – šie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) LEADER metodu įgyvendinamos priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ rezultatai pirmiausia krinta į akis keliaujant po Lietuvos miestelius ir kaimus. Tačiau vietos plėtros strategijų įgyvendinimas kaimo vietovėse turi ir sunkiau pastebimą, bet ne mažiau teigiamą pusę. Tai – sustiprėjęs gyventojų tarpusavio pasitikėjimas ir pilietiškesnis požiūris į supančią aplinką.

Baigiantis 2007-2013 metų KPP programai, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) apibendrina svarbiausius vietos veiklos grupių (VVG) pasiekimus, o Druskininkų vietos veiklos grupė (VVG) pasidalija savo istorija apie projektą, padėjusį kaimo bendruomenei savo reikmėms pasitelkti pažangiausias skaitmenines technologijas.

Dalyvauja 99 proc. kaimo vietovių Visam programiniam laikotarpiui LEADER metodu įgyvendinamoms priemonėms skirtas biudžetas siekia daugiau nei 464 mln. Lt (134 mln. Eur). Šios lėšos skirtos kaimo bendruomenėms parengti savo vietovės poreikius atitinkančią plėtros strategiją ir ją įgyvendinti per įvairius vietos projektus. Visoms strategijas įgyvendinančioms bendruomenėms talkina VVG – kvalifikuoti administratoriai ir patarėjai, tapę puikiais tarpininkais tarp kaimo bendruomenių ir paramą administruojančios NMA. Šiuo metu Lietuvoje VVG veiklos teritorija apima 99 proc. kaimo vietovių. Šalyje veikia 51 VVG, kurios baigia įgyvendinti savo parengtas vietos plėtros strategijas. Per visą 2007-2013 metų laikotarpį patvirtinta 3 250 vietos projektų. Didžioji dalis (2 217) bendruomenės sukurtų projektų jau baigti įgyvendinti. Paskutinieji vietos projektai turi būti baigti įgyvendinti iki kitų metų birželio pabaigos. Tarp bendruomenių įgyvendintų projektų pirmauja infrastruktūros gerinimo iniciatyvos: sutvarkyti bendruomenės namai, viešosios er­dvės, įgyvendinta nemažai su van­dentvarka susijusių projektų. Vyk­dyti ir visuomeninės veiklos pro­jektai. Juos įgyvendinančios ben­druomenės dažniausiai lėšų prašė tradicinėms šventėms organi­zuoti, mokymams, stovykloms, sporto turnyrams. Likusi dalis paramos lėšų buvo skirta verslo plėtros projektams, kurie sudaro mažiausią vietos projektų dalį.

Ypatinga priemonė, skirta kaimo plėtrai Vietos strategijų įgyvendinimas padėjo ne tik sukurti ir atnaujinti materialinę bazę, bet ir sustiprino kaimo vietovių gyventojų tarpusavio pasitikėjimą, padidino dalyvavimą priimant su vietos plėtra susijusius sprendimus bei paskatino jaunimą įsitraukti į vietos iniciatyvas. Apie LEADER metodu įgyvendinamą priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ išskirtinumą ir naudą pasakoja NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Gaidžiūnaitė: „Be abejonės, ši priemonė labai išsiskiria iš kitų KPP priemonių. Pirmiausia dėl didelio kaimo plėtros dalyvių skaičiaus ir tuo, kokiu būdu ji įgyvendinama, t. y. taikant netradicinį metodą „iš apačios į viršų“. Parama skiriama VVG, įgyvendinančioms savo vietos plėtros strategijas. Jos savo ruožtu skatina kaimo plėtros dalyvius kurti vietos projektus, skelbia kvietimus teikti vietos projektų paraiškas, vertina jas, skiria paramą vietos projektams ir juos administruoja. NMA atlieka kitokią funkciją – ji stebi ir kontroliuoja, kad visi šie procesai būtų atlikti tinkamai ir laiku“, – sako NMA specialistė. Pasakodama apie kelią, kurį nuėjo bendruomenės, įgyvendindamos vietos projektus, NMA specialistė pabrėžia įgytą patirtį rengiant vietos projektus ir stiprėjančią atsakomybę už aplinką, kurioje gyvenama: „Galima sakyti, kad 2007–2013 metų laikotarpis buvo atradimų metas tiek vietos bendruomenėms, tiek joms talkinančioms VVG. Tik parengus vietos plėtros strategijas ir pradėjus jas įgyvendinti, visiems kilo nemažai klausimų, reikėjo įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Šiandien galima drąsiai sakyti, kad ir VVG, ir bendruomenės sėkmingai įveikė šiuos iššūkius ir įgijo reikalingos patirties, pasimokė iš savo klaidų ir labai sustiprėjo.“

Pirmoji bendruomenė, turinti savo programėlę Jau besibaigiančiu KPP laikotarpiu taip pat netrūko originalių ir kūrybiškų projektų. Vienas inovatyviausių – Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vykdytas projektas „Išmanusis kaimas“, kurį inicijavo ir prižiūrėjo Druskininkų VVG. Projekto metu, pasinaudojus mobiliąja aplikacija (programėle) „Smart Druskininkai“, kaimo vietovių gyventojams buvo sukurta galimybė nemokamai pristatyti savo teikiamas paslaugas Druskininkų svečiams ir turistams. Tam, kad Lietuvoje atsirastų pirmoji kaimo bendruomenė, turinti savo mobiliąją programėlę, Druskininkų VVG turėjo įdėti nemažai pastangų. Pirmiausia – išsamiai pristatyti originalios reklamos galimybę ir naudą. Druskininkų VVG komanda pati rengė pristatymus bendruomenių nariams ir pasakojo, kokių duomenų ir aprašymų iš paslaugų teikėjų reikia, kad jų kontaktai atsirastų programėlėje. „Kadangi pažįstame daugumą paslaugų teikėjų, pakviesti juos į tokius susirinkimus nebuvo sunku. Tačiau bendruomenių nariams teko nemažai aiškinti, kuo reklama išmaniojo telefono programėlėje skiriasi nuo reklamos interneto svetainėje ir kitokių reklamos būdų. Iškart susidomėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai, nes jie nebijo naujovių ir siekia išnaudoti visas galimybes“, – šypsodamasis pasakoja Druskininkų VVG administratorius.

Pavydi net miestiečiai Jis priduria, kad dažnai bendromis pastangomis sukurta galimybe domisi ir verslininkai iš miesto. „Tenka priminti, kad mūsų programėlės dalyje savo veiklą, paslaugas ar produkciją gali pristatyti tik kaimo vietovių gyventojai. Aišku, jiems taip pat ne visada prieinama ši galimybė. Pavyzdžiui, ūkininkui, kuris atveža savo daržoves į turgelį savaitgalį, prisistatyti programėlėje nebeišeis, nes joje reikia nurodyti konkrečią vietą ir laiką, kur galima nuolat rasti paslaugų teikėją“, – pasakoja Artūras Skausmenis. Šiuo metu lietuvių, anglų, ru­sų ir lenkų kalbomis vei­kian­čioje programėlėje galima ras­ti maždaug 10 objektų Drus­kininkų kaimo vietovėje. A. Skausmenis pabrėžia, kad vos at­siradus naujiems objektams, pavyzdžiui, amatų centrui, tokia informacija įkeliama į programėlę. „Galvojome apie ateitį nuo pat pradžių. Kaimo vietovių gyventojai galės nemokamai prisistatyti trejus metus. Laukiame ir tų projektų, kurie tik neseniai buvo baigti arba yra baigiami. Žinome visas iniciatyvas, todėl neabejojame, kad tokios reklamos galimybė pasitarnaus dar ne vienam vietos projektui“, – įsitikinęs vyras.

Kūrybiškumą paskatino kuklus biudžetas Projekto „Išmanusis kaimas“ biudžetas – maždaug 25 tūkst. Lt (7,24 tūkst. Eur). A. Skausmenis pastebi, kad ši sąlyginai nedidelė pinigų suma leido nuveikti labai nemažai. „Be jokios abejonės, pastatų remontas, viešųjų erdvių tvarkymas, bendruomenės šventės – labai svarbūs dalykai. Tačiau kartais dideliems pokyčiams pradėti nereikia daug pinigų. Manau, tą įrodė šis projektas. Programėlę į savo išmaniuosius telefonus atsisiuntė jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Vis daugiau žmonių pamatys ir dalį, skirtą Druskininkų apylinkėms, susidomės čia veikiančiais amatų centrais, kaimo turizmo sodybomis“, – sako A. Skausmenis.

Skatina originalumą Jis sako, kad Druskininkų VVG skatina originalias idėjas ir taip siekia sukurti daugiau naujų galimybių bendruomenių nariams. Iš viso Druskininkų VVG prižiūri 37 projektus. Druskininkų apylinkėse aktyviai veikia 10 bendruomenių. VVG administratorius pasakoja, kad projektas „Išmanusis kaimas“ – ne vienintelė netradicinė ir perspektyvi iniciatyva. Pagal Druskininkų gidų asociacijos pateiktą projektą buvo apmokyta 30 naujų gidų, kuriais tapo kaimo vietovių gyventojai. Taip pat sukurti nauji maršrutai už Druskininkų miesto ribų. „Tapti kvalifikuotu gidu gana brangu, todėl toks projektas buvo sutiktas labai palankiai. Dabar turime 30 naujų gidų, kurie pažįsta ne tik Druskininkų kurortą, bet ir jo apylinkes. Turint omenyje, kiek daug lankytojų sulaukia Druskininkai, neišnaudoti tokios galimybės būtų tiesiog nuodėmė“, – sako pašnekovas. Pasakodamas apie ateities planus, Druskininkų VVG administratorius sako, kad bendruomenės jau pradeda generuoti idėjas, kurias norėtų įgyvendinti, ir jaučiasi daug drąsiau kalbėdamos apie būsimus projektus. Be to, atsirado nemažai jaunų žmonių, kurie drauge su bendruomenių lyderiais įsijungia į vietos iniciatyvas.

Juliaus KALINSKO nuotraukos Nr.983/14