Panevėžio veislininkystės krachas

Šaukštai po pietų

Prieš dvejus metus Lietuvoje buvo užsimota optimizuoti valstybės turto valdymą ir parduoti finansiškai nerentabilias valstybei priklausančias įmones. Sprendimą dėl UAB „Panevėžio veislininkystė“ valstybei priklausančių akcijų privatizavimo Turto bankas paskelbė sausį. Kai kurie žemdirbiai sakė, kad tai, kas jau yra padaryta, – šaukštai po pietų.

Buvęs UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo, kad veislininkystė sąlyginai niekam neberūpi tiek, kiek turėtų rūpėti. „Kiek žinau, parodos jau yra perimtos. Jos organizuojamos universitete – persikėlė į Kauną. Todėl Lietuvos centre to daryti kaip ir nebereikia. Kaip bus su galvijų karantinavimu, nežinau. Kai nesugebėjome Lietuvoje išvystyti aukcionų veiklos, kooperacijos, tai ir susiklostė tokia situacija. Tai tas pat, kaip ir pieno sektoriuje. Bus taip, kaip mums dėlios iš viršaus. Kaip supirkėjams ar perdirbėjams šaus į galvą, taip ir darys su mumis. Tas pat ir veislininkystėje – kaip kam bus naudinga, taip ir bus“, – ŪP teigė buvęs UAB „Panevėžio veislininkystė“ vadovas.

Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius, komentuodamas veislininkystės įmonės privatizavimo procesą, ŪP aiškino, kad privatizavimo programoje nėra numatytų specialiųjų privatizavimo sąlygų ir pažymėjo, kad bendrovė jau daugiau negu metus nevykdo su veislininkyste susijusios veiklos.

Nėra vizijos

„Panevėžio veislininkystės“ pardavimo procesas, pasak šios srities ekspertų, yra gana sudėtingas, todėl gali būti, kad todėl aukcione niekas ir nedalyvavo – nepateikė paraiškų. O kaip pateiks, jei nėra jokios vizijos, jei parduodami ne pastatai, o akcijos?

„Iš bendrovės išėjau prieš metus. Dar man dirbant buvo susiklosčiusi įdomi situacija. Pusei metų veikla buvo sustabdyta, po manęs – taip pat. Tad normalu, kad akcijų vertė ar dirbtinai, ar dėl savaime suprantamų priežasčių smarkiai nukrito. Verslo plano nėra ir jo nebuvo pusantrų metų. Todėl po pusantrų metų, kai niekas bendrovėje nevyko, imti ir pardavinėti akcijas bei tikėtis, kad kas nors jas brangiai nupirks, yra naivu. Čia reikėtų būti dideliu optimistu arba visiškai nesuprasti verslo“, – situaciją apibūdino N. Gricius.

Jis buvo atviras – prieš metus, jam paliekant vadovo postą, bendrovėje situacija buvo nelengva. Kokia situacija yra dabar, nevertėtų net spėlioti. „Bendrovė daugiau nei metus nevykdė jokios veiklos. O juk buvo ir direktorius, ir darbuotojų, buvo išlaidų, brango elektra. Nesidomėjau, kokia finansinė situacija, bet, jei pajamų nebuvo, ji yra labai bloga“, – ŪP aiškino N. Gricius.

Pašnekovas teigė manąs, kad akcijų, kurios buvo įvertintos 375 tūkst. Eur, už tokią kainą niekas nepirks. Gerokai pigiau gal kas nors jas ir nupirks, bet didelė tikimybė, jog pirkėjas įmonės veiklą kreips kiek kita kryptimi, o ne užsiims veislininkyste ar kuria nors kita žemės ūkio sektoriaus veikla. Todėl, N. Griciaus nuomone, valstybė privalėtų įsikišti į veislininkystę, tam skirdama dotacijas. „Traktoriams įsigyti dotacijų yra, o veislinei medžiagai ir jos populiarinimui dotacijų būti negali. Per 8 mano darbo metus niekada nei cento iš valstybės neprašėme, veikla vyko, gyvenome iš to, ką uždirbdavome – organizuodavome parodas, priimdavome gyvulius karantinui. Rengėmės gyvulių aukcionų organizavimui, deja, šios veiklos išrutulioti mums taip ir nepavyko. Koją pakišdavo tai kainos, tai pirkėjai, tai kitos problemos“, – aiškino buvęs UAB „Panevėžio veislininkystė“ vadovas.

Pamynė pažadus

N. Gricius pasakojo, kad iš pradžių daug idėjų turėjo buvęs „Panevėžio veislininkystė“ valdybos narys, dabartinis žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas. Tačiau jo idėjos blėso, blėso ir išblėso, dingo noras ką nors daryti, nes paaiškėjo, kad jei ką nors darai, tampi blogesniu, negu nieko nedarydamas. Tai ir yra keisčiausia Lietuvoje. „Man labai keista, kad 2013 m. sėdėjome prie stalo drauge su valdininkais, žemdirbių savivaldos organizacijomis ir asociacijomis, visi kartu planavome kaip ir ką darysime, bet po 2 metų tai pamiršome, nors vadovai, kurie tuokart gražiai kalbėjo, liko tie patys. Atsitiko taip, kad niekam nieko nebereikia. Net ir ministerijų departamentų vadovai, kurie tikino, kad veislininkystė būtina, nes matė, kad ūkininkams to reikia, praėjus tam tikram laikui jau palaikė privatizavimą“, – stebėjosi N. Gricius.

Jis minėjo, kad tuoj po to, kai paliko bendrovę „Panevėžio veislininkystė“, esą buvo išparduota dalis technikos, o bendrovės skolos dar labiau išaugo.

Nebuvo atsižvelgta į nuomonę

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 26, 2023 m. kovo 4 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.