Columbus +20,6 °C Debesuota
Sekmadienis, 28 Bal 2024
Columbus +20,6 °C Debesuota
Sekmadienis, 28 Bal 2024

Parama galvijų augintojams... keliauja užmarštin

2021/06/09


Mėsinių galvijų augintojai šiemet išgyvena ne ką lengviau nei pernai, paskelbus pirmąjį COVID-19 karantiną, tačiau Vyriausybė, skirtingai nei pernai, šiemet jiems jokios paramos nenumačiusi, nors ūkininkavimo sąlygos dar sudėtingesnės nei praėjusiais metais. Parama nukreipiama tiems, kurie karantino nubausti neva labiau. Kiti iki birželio pabaigos dar gali gelbėtis nebent lengvatinėmis paskolomis. Bet paskolas teks gražinti, todėl mėsinių galvijų augintojams jos kaip pernykštė išdžiūvusi žolė...

Nuo Einošiaus pas Kaipošių

„Bandžiau teirautis Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), ar šiemet bus bent kokia parama nukentėjusiesiems nuo pandemijos, bet visi veja nuo savęs pas kitus, nors sąlygos ūkininkauti juk dar sunkesnės, o karantinas – griežtesnis, – „Ūkininko patarėjui“ guodėsi nepanorusi būti įvardyta Utenos rajono galvijų augintoja A. P. – Šiemet Lietuvos užimtumo tarnyba ir 260 eurų pašalpos nedirbantiems ūkininkams nemoka. Jau seniai paskelbtas niekaip nesibaigiantis antrasis karantinas. Visos kainos kyla, tik ne žemės ūkio produktų – už mėsą, daržoves supirkėjai moka vis mažiau. Brangsta ir dyzelinas. Visos verslo įmonės subsidijuojamos, paramos lėšomis perka automobilius, jachtas, o ūkininkai spaudžiami dar labiau.“

Ūkininkė priminė, kad pernai, prasidėjus karantinui, visiems galvijų augintojams buvo mokama parama už gyvulius, parduotus skerdykloms Lietuvoje, eksportuotus. Parama buvo mokama už visus pieninius buliukus, telyčaites, paskerstas karves. Už kiekvieną ūkinį gyvūną, ne jaunesnį kaip 6 mėnesiai, buvo mokama po 100 eurų. Tiems, kurie paramą gavo, šiemet jau neskiriama nieko.

Prieš metus visi gyvulių augintojai rašė paraiškas paramai gauti. Paramos lėšų teko ne visiems, nes kai kurie negalėjo paraiškų pateikti nustatytu laiku. Tuo metu kiek kitaip paramos lėšos buvo skirstomos daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kur nereikalauta rašyti paraiškų. Pavyzdžiui, Latvijoje parama nukentėjusiesiems nuo karantino buvo mokama visiems ūkininkams, užregistravusiems savo auginamus gyvūnus. Gal kaimyninėje valstybėje labiau išplėtota elektroninė informacinė sistema, nors tokia didžiuojamės ir mes?

Pernai parama buvo mokama tik už pienines karves, o mėsinių galvijų augintojams – tik už paskerstus ir parduotus, o už gyvus, sveikus mėsinius galvijus paramos nebuvo. Dėl to skriaudą jautė kai kurie gyvulių augintojai.

Utenos rajono ūkininkė laiko apie šimtą pieninių ir mėsinių galvijų. „Ne mes vieni nuo pandemijos nukenčiame nė kiek ne mažiau negu verslas, kuris ir šiemet gauna paramą, o kainos toliau kyla: ir žemės ūkio technikos dalys, ir elektriniai piemenys, visi papildai. Viskas labai brangsta, o verslas už paramą prabangius daiktus perka. Visoje Lietuvoje tokia padėtis“, – apgailestavo ūkininkė.

Ministerija nepaguodžia

ŽŪM atstovė ryšiams su visuomene Jurga Vaičiūnė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad valstybės laikinos pagalbos priemonės galvijų laikytojams ir pieno gamintojams, patyrusiems ekonominių sunkumų dėl COVID-19 viruso protrūkio, buvo numatytos 2020 m. „Dėl šių pagalbos priemonių pratęsimo 2021 m. ŽŪM kreipėsi į Vyriausybę, tačiau mums buvo atsakyta, jog valstybės biudžeto lėšos šiemet pirmiausia yra skiriamos tiems ūkio sektoriams, kurie labiausiai nukentėjo nuo karantino sukeltos situacijos, pavyzdžiui, buvo sustabdyta veikla ir panašiai“, – teigė J. Vaičiūnė.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas ŪP irgi teigė, kad, jo žiniomis, parama nukentėjusiems nuo pandemijos žemės ūkio gyvūnų augintojams šiemet nėra numatyta, o dalijami tik praėjusiais metais 33 mln. eurų paramos visam nukentėjusiam verslui likučiai. „Pernai išnaudota 3 mln. eurų, o dabar tie 30 mln. eurų dalijami visiems, – kalbėjo asociacijos vadovas. – Tad ūkininkai, auginantys galvijus, gali gauti paramą, atėmus tą, kurią gavo pernai, kai už kiekvieną paskerstą mėsinį galviją buvo mokama 130 eurų parama, o už pieninį – 100 eurų. Todėl realiai daugelis ūkininkų šios paramos negauna.“ Jis apgailestavo, kad šiandien remiamas verslas nė neslepia, kaip naudoja tas paramos lėšas. „Akį rėžia tai, kad pinigai dalijami ne taip, kaip turėtų būti“, – konstatavo Lietuvos mėsinių galvijų asociacijos vadovas.

Padėtų tik paskolomis

ŽŪM pranešė, jog dar yra likę 10 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti lengvatinėms paskoloms ūkininkams, neišvengiantiems apyvartinio kapitalo trūkumo COVID-19 pandemijos laikotarpiu.

Lengvatinių paskolų teikimo priemonę inicijavo ŽŪM, siekdama padėti nuo pandemijos nukentėjusiems žemės ūkio ir žuvininkystės ūkiams. Padidintas finansinių paslaugų prieinamumas ir sudarytos lengvesnės skolinimosi sąlygos, ministerijos požiūriu, ūkiams leidžia tęsti veiklą, išsaugoti darbo vietas.

2020 m. rugpjūtį pradėjus įgyvendinti šią priemonę, buvo suteikta lengvatinių paskolų už beveik 90 mln. eurų. O tų pačių metų pabaigoje skyrus dar 45 mln. eurų papildomų lėšų, iki gegužės buvo patvirtinta paskolų už 34,7 mln. eurų. Nuo pandemijos nukentėjusiems ūkiams dar liko 10 mln. eurų paramos lėšų. Priemonė baigiasi birželio 30 dieną.

Paramą administruoja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Ūkio subjektai pirmiausia turi kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančius finansų tarpininkus ir pateikti užpildytą paraišką bei kitus dokumentus. Paskolos sutartis dėl finansavimo paprastai pasirašoma per 5–6 dienas nuo paraiškos pateikimo, tačiau dažnai dokumentai sutvarkomi ir per kelias dienas.

Ministerija taip pat informavo, kad nuo sausio iki gegužės pabaigos lengvatinės paskolos buvo suteiktos 513 ūkio subjektų, kurie vidutiniškai skolinosi po 68 tūkst. eurų.

Kaip ir 2020 m., šiemet daugiausia lengvatinių paskolų suteikta augalininkystės sektoriui (58 proc.). Taip pat nemažą lėšų dalį gavo mišrūs ūkiai (22 proc.), pienininkystės (9 proc.) ir gyvulininkystės (5 proc.) ūkiai.

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų. Ji gali būti suteikta iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 0,69 proc. Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Ūkio subjektui ji gali būti suteikta tik vieną kartą.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotraukos

2021-06-09

        gyvuliai

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/04/28

Bus valgytojų, bus ir šparagų augintojų

Šparagų (smidrų) auginimas Lietuvoje jau nebe naujiena. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, mūsų šalies prekiniuose ūkiuose auginamų šparagų plotai plečiasi. Nauja, madinga daržovė vis labiau užkariauja augintojų š...
2024/04/28

Apsemtoje ganykloje atsidūrusių avių gelbėjimo drama

Vėlų penktadienio vakarą Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai ir policijos pareigūnai skubėjo į Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaimą. 20 val. 05 min. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, ka...
2024/04/28

Kauno rajone pradėta statyti bažnyčia

Giraitėje (Kauno r.) pradėta Šventosios Šeimos parapijos bažnyčios statyba. Pagal MB „Archplius“ (arch. Kęstutis Mikšys) projektuotojų parengtą techninį projektą statoma bažnyčia bus apvalios formos.
2024/04/27

Europa ruošiasi kovai su mėlynojo liežuvio liga

Pernai rudenį mėlynojo liežuvio liga Europos gyvulių augintojams bei gyvūnų sveikatos specialistams pridarė daug rūpesčių. Prognozuojama, kad gegužę kraujasiurbių mašalalų perduodama liga gali išplisti.
2024/04/27

Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – jos egzistuoja ar visgi esame aludarių kraštas

Jeigu internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“ užsuktumėte į kategoriją „lietuviški gėrimai“, paieškoje atrastumėte tik vieną subkategoriją – „Lietuvos alus“. Tikriausiai, nuostabos tai nek...
2024/04/27

Prof. Eugenijus Laurinaitis apie hipnozę: tai pagalbinis instrumentas, žmogus pats turi norėti keistis

Hipnozė – psichoterapeutų taikomas pasaulyje pripažintas gydymo metodas. Nepaisant to, hipnoterapija išlieka apipinta įvairiausiais mitais bei gandais. Anot psichiatro-psichoterapeuto, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto pr...
2024/04/27

Arimai ar pievos. Kas geriau švelninant klimato kaitą?

Pastaruoju metu Valstybinę miškų tarnybą (VMT) pasiekia vis daugiau visuomenininkų klausimų apie Lietuvos žemės ūkio išskiriamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius bei jų apskaitą. Visuomenininkai klausia,...
2024/04/27

Ką būsimas prezidentas pasišovęs nuveikti duonos augintojų labui?

Prieš Lietuvos piliečius yra platus pasirinkimas kandidatų į prezidentus – net aštuoni. Su jų programomis verta susipažinti ir svarbiausius teiginius net įsiminti, kad rinkimų laimėtojui reikiamu metu būtų galima priminti pažad...
2024/04/27

Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.