Parama tiesiausiam keliui pas vartotoją

Patys pasinaudojo ir kitiems rekomenduoja

2014-2020 m. KPP veiklos sričiai „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ skirta apie 14,2 mln. Eur, o patvirtinta paramos suma – beveik 3,2 mln. Eur, patvirtintos 28  paraiškos.

Zarasų rajone šeši Dusetų krašto ūkininkai, susibūrę į kooperatyvą „Dusetų krašto gaspadoriai“ bei pasitelkę 4 partnerius – mėsinių galvijų augintojus, nutarė prekiauti savo užaugintų galvijų mėsa, kuri būtų išpjaustoma jų pačių įrengtame ceche, čia pat būtų gaminami įvairūs mėsos produktai, kurie vartotoją pasiektų švieži ir itin aukštos kokybės.

Pasak kooperatyvo vadovo Aurimo Kuzmos, prieš trejus metus buvo pasinaudota galimybe gauti paramą pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Gautos paramos lėšos – 120 tūkst. Eur buvo panaudotos įsigyti automobilį – šaldytuvą, kurio dėka šviežia, kokybiška produkcija greitai ir saugiai pasiekia pirkėjus. Taip pat lėšos buvo naudojamos patalpų nuomai, reklamai, sukurta elektroninė parduotuvė, kurioje galima pamatyti ir išsirinkti „Dusetų krašto gaspadorių“ gaminamus mėsos produktus.

Anot A. Kuzmos, įgyvendintas trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektas suteikė galimybę ne tik plėtoti kooperatyvo veiklą, bet ir naudą vartotojui, kurį užsakyti išskirtinės kokybės produktai gali pasiekti bet kurioje Lietuvos vietoje. Taip sutrumpėja maisto kelias – nėra kainas išauginančių tarpininkų, o ūkininkai produkcijos gamybą ir kainas gali reguliuoti patys.

„Tie, kas supranta ir nori valgyti tikrai aukštos kokybės, natūralų produktą be jokių sintetinių priedų, ieško tokių kaip mes – auginančių, gaminančių, realizuojančių ir asmeniškai atsakančių už tai, ką patiekiame pirkėjui. Manau, kad šiai sričiai – trumposioms maisto tiekimo grandinėms – reikia skirti daugiau dėmesio, skatinti ūkininkus, kooperatyvus pasinaudoti KPP parama ir visokeriopai palaikyti vietos rinkų kūrimąsi bei veiklą“, – teigė kooperatyvo „Dusetų krašto gaspadoriai“ vadovas A. Kuzma. 

Paramos paraiška – tik su partneriais

Pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ remiamas ūkio subjektų bendradarbiavimas, skatinant ir vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą. Pretenduoti į paramą gali fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Jie gali būti pareiškėjai, partneriai ir tarpininkai. Į paramą gali pretenduoti ir privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara, žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba).

Paramos gali prašyti ir viešieji juridiniai asmenys, kurie gali būti partneriai ir tarpininkai. Mat, paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu su partneriais. Projekto partneris – fizinis ir (ar) juridinis asmuo, dalyvaujantis įgyvendinant ir (ar) finansuojant projektą pagal prieš paraiškos pateikimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą jungtinės veiklos sutartį. Pareiškėjai ir partneriai projektą įgyvendina kartu kaip projekto grandinės dalyviai.

Iki 1,5 mln. eurų

Didžiausia paramos suma projektui nustatoma pagal projekto grandinės dalyvių skaičių ir ji negalės viršyti 150 tūkst. Eur be PVM. Jei projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, įskaitant maisto produktų saugojimo ir laikymo būtiną įrangą, viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms, ir tai sudaro ne mažiau kaip 60 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, projektui didžiausia galima parama gali siekti 250 tūkst. Eur be PVM (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 85 tūkst. Eur be PVM).

Projektui, kai numatytos investicijos regioninio lygmens logistikos centrui kurti ir (arba) naudoti esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu ir tai sudaro ne mažiau kaip 60 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės, paramos suma negali viršyti 700 tūkst. Eur be PVM, naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 tūkst. Eur suma be PVM). Vykdant statinio statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą parama negali viršyti 1,5 mln. Eur be PVM, (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 tūkst. Eur suma be PVM). Ribojimas nebus taikomas žemės ūkio kooperatyvams.

Numatyta, kad 100 proc. paramos intensyvumas taikomas projekto einamosioms bendradarbiavimo, projekto įgyvendinimo, skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, ir bendrosioms išlaidoms. 60 proc. paramos intensyvumas taikomas projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms.

Kaip teikti paraiškas?

Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti Administravimo taisyklių nustatyta tvarka: pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Dėmesys bendradarbiavimui nemažėja

Dar vienas kvietimas teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ numatytas šį rudenį – spalį. Parama trumposioms maisto tiekimo grandinėms numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane, kuriame yra intervencinė priemonė „Trumpos tiekimo grandinės“. SP 2023–2027 metams šiai priemonei yra numatyta 10 mln. Eur paramos lėšų.

Trumposios tiekimo grandinės plėtra skatina tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, tokiu būdu sukuriant papildomą pridėtinę vertę žemės ūkio sektoriuje. Jos sumažina galimų tarpininkų tarp gamintojo ir galutinio vartotojo skaičių, taip pat produkcijos transportavimo ir pardavimo kaštus, žemės ūkio ir maisto produktus susieja su kilmės vieta. Tai daro didelę įtaką užtikrinant labai smulkių, smulkių ir vidutinių ūkių pajamų augimą, gyvybingumą, aktyvesnę gamintojų integraciją į maisto tiekimo grandinę.

Intervencinė priemonė prisidės prie aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos gerinimo tikslų, nes ja skatinamas vietinės produkcijos vartojimas, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškai bei pagal maisto kokybės sistemas užaugintai produkcijai, dėl transportavimo kaštų optimizavimo mažinamas anglies pėdsakas.

Pagal intervencinę priemonę bus remiamos bendradarbiavimo veiklos, apimančios bendrą trumpųjų tiekimo grandinių projekto parengimą ir administravimą, produkcijos realizavimo kanalų paiešką, bendrų pardavimų koordinavimą ir jų įvykdymą, komunikaciją tarp grandinės dalyvių, veiklos populiarinimą ir kt. Trumpajai tiekimo grandinei vystyti taip pat būtinos bendros investicijos, pvz., investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant pastatų statybą, modernizavimą ar įrengimą, naujų mašinų ir kitos įrangos pirkimą. Trumpųjų grandinių projektais remiami bendradarbiavimo veiksmai ir investicijos, kurių pavieniai ūkiai (be partnerių bendradarbiavimo ir bendros veiklos bei rezultato siekimo projekte) nebūtų pajėgūs vystyti.

Ūkiams, dalyvaujantiems trumpose tiekimo grandinėse, visų pirma, sudaromos galimybės realizuoti produkciją už konkurencingą kainą. Dauguma labai smulkių, smulkių ar vidutinių ūkių savo pagaminamą produkciją paprastai realizuoja kaip žaliavą, nes dėl mažo kooperacijos masto Lietuvoje ūkiams yra sudėtinga ir neefektyvu savarankiškai organizuoti tiekimą vartotojui, dalyvauti prekyboje ir pan. Įsitraukimas į trumpas tiekimo grandines didina galimybes realizuoti produkciją ir užsitikrinti didesnes pajamas bei ūkio augimą. Be to, intervencinė priemonė turės teigiamą poveikį skatinant ir ugdant žemės ūkio subjektų (gamintojų) bendradarbiavimo įgūdžius bei kompetencijas, priimant sprendimus dėl bendros veiklos procesų, įskaitant rizikas, atsakomybės pasidalijimo, valdymo, – tokiu būdu bus skatinama kooperacija, kurios mastas Lietuvoje kol kas nėra pakankamas.

Išsamesnė informacija – www.nma.lt

Redakcijos nuotrauka

Nr. 299/7