Parkas, peržengęs dviejų rajonų ribas

Nudirbus visus rudens darbus arba norint bent trumpam nuo jų pabėgti, verta pasižvalgyti po Pagramančio regioninį parką. Jis driekiasi per Tauragės ir Šilalės rajonus. Keliauninkus tikrai sužavės Akmenos ir Jūros upių santakos vaizdai, Pagramančio miestelis su piliakalniu ir atodanga. Aštresnių įspūdžių suteiks pasivaikščiojimas kabančiaisiais šio parko tiltais.

Atsiveria graži panoram

Kelionę po Pagramančio regioninį parką galima pradėti Ringio kaime, Tauragės rajone, kur įsikūręs lankytojų centras, savo veiklą pradėjęs 2006 m. Čia pat Akmenos ir Jūros upių susiliejimo vieta. Mediniais laiptukais patogu nusileisti skardžiu žemyn prie santakos kranto. Vieta čia nuostabiai graži – nuo skardžio viršaus atsiveria  visas upių susiliejimo vaizdas.

Toliau judame Gudlaukio kaimo link, kur įrengtas kabantysis tiltas per Jūrą. Šaltu ir lietingu metų laikotarpiu jis gali būti slidus ir pavojingas, bet nuo jo atsiskleidžia graži Jūros panorama. Pagramančio regioninis parkas garsėja kabančiųjų tiltų gausa, jų yra net 12.

Kalnu – iki atodangos

Pagramančio miestelyje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, yra pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas. Per miestelį teka Akmena ir Gramančia, nuo kurios ir kilęs gyvenvietės pavadinimas. Pasivaikščioti po miestelį kviečia kalviškų saulučių kompozicija „Horoskopas“, kurią 1919 m. sukūrė Kęstutis Plyskaitis.

Kopiame ant Pagramančio piliakalnio, nuo kurio atsiveria miestelio panorama, o atsigręžę į šiaurinę miestelio pusę, randame atodangą. Iki jos galima nukeliauti kalno viršumi, nuo atodangos regyklos stebint atsiveriančius Akmenos vingius. Pagramančio atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei Akmenos upę – 203 m. Tai vidurinio ir viršutinio ledynmečių pjūvis, moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų.

Išliko padavimas

Pagramančio piliakalnis sutvarkytas 2014 m. Jo šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m aukščio. Spėjama, kad čia žmonių gyventa I–II tūkstantmetyje. Pasakojama, jog ant piliakalnio buvo deginamos raganos, laumės, naktimis vietiniai čia matydavę kniaukiantį juodą katiną. Tad žmonės vengdavę sutemus čia vaikščioti.

Apie Pagramančio piliakalnį išlikęs ir padavimas. Gyveno toks bajoras Pagramantis ir turėjo gražuolę dukrą Gramančią, kuriai pirštis atvažiuodavo daug  jaunikių. Tėvas  nesutikdavo atiduoti dukros, nes nenorėjo su ja skirtis. Netoli gyveno du ištikimi draugai – turtingi, jauni bajorai Songaila ir Ringaila. Abu jie drauge išsiruošė pasipiršti gražuolei Gramančiai. Šiai patiko abu jaunikiai, tad ji nusprendė, kad tekės už to, kuris geriau dirbs ir supils piliakalnį, saugantį tėvo Pagramančio dvarą. Abu jaunuoliai puikiai dirbo, jų supiltas piliakalnis buvo lygus lyg siena.

Gramančia išsigando, kad duoto pažado negalės ištesėti, tad kreipėsi į burtininkę, kad ši patartų, ką daryti. Ši davė merginai stebuklingo gėrimo, sakydama, kad šį gėrimą išgėrusi ji pavirs upeliu. Gramančia nuėjo į laukus ir išgėrė gėrimą. Tada ji išnyko, o iš žemės ėmė veržtis vandens versmė, kurios vandenys bėgo Akmenos upelio link. Žmonės atsiradusį upelį pavadino Gramančia.

Meilės akmens galia

Palei Pagramančio piliakalnį ir Gramančios upelį yra takas, vedantis Meilės akmens link. Širdies vartai rodo kelią į dar vieną kabantį tiltą, kurį perėjus patenkama į Gramančios upelio slėnį. Ties Širdies vartais įsimylėjusios poros privalo pasibučiuoti, kad užtvirtintų jausmus vienas kitam.

Žingsniuojant miškingu ir vingiuotu slėniu palei čiurlenantį upeliuką prieinamas Meilės akmuo ir širdies formos suolelis. Pasivaikščiojimo takas turi kliūčių – tai statokas, tai slidus, tai šlapias – kaip ir kelias į meilę. Sakoma, jei poros atsisėda ant akmens, sutvirtina abipusį ryšį ir niekada neišsiskiria, meilė būna pati tvirčiausia.

Atkurta partizanų slėptuvė

Paliekame Pagramančio miestelį ir sukame Šilalės link. Čia, Pagramančio miške, 2014 m. atkurta partizanų žeminė, kurioje glaudėsi Kęstučio apygardos Lydžio (nuo 1948 m. Butigeidžio) rinktinės 3-čios kuopos 2-asis (nuo 1948 m. Jūros) būrys. Tai – pirma Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, menanti kovą už šalies nepriklausomybę.

1947–1951 metais Pagramančio miške žuvo šio būrio partizanai: Antanas Stonys, Jonas Turulis, Mėčius Irtmonas, Petras Kavaliauskas. Antano Stonio („Delfinas“) ir Jono Tarulio („Malūnas“) atminimas įamžintas 2005 m. Paminklinis akmuo stūkso Pagramančio miške, prie kelio Šilalė–Didkiemis. Ateityje planuojama pastatyti paminklą ir kitiems neįamžintiems partizanams. Į žeminės vidų negalima patekti dėl prastos statinio būklės.

Su Azija nesusijęs

Šilalės rajone verta aplankyti Indijos piliakalnį su priešpiliu. Galima sakyti, kad Pagramančio

regioninis parkas prasideda ties Indija. Pasirodo, yra toks senas lietuviškas žodis „indija“, kuris reiškia žemės gilumą. Šiuo vardu pavadintas ne tik paupyje įsikūręs kaimas, bet ir greta stūksantis piliakalnis.

Piliakalnis yra atskiroje kalvoje, Akmenos dešiniajame krante, slėnyje. Aikštelės vieta  neaiški, nes beveik visą piliakalnį nuplovė Akmena.

Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo Pūtvės pilis. Ją 1307 m. paryčiais puolė Ragainės komtūro Folčo vadovaujama Ordino kariuomenė, sudegino papilį. 1308 m. pilėnas Spūdas išdavė pilį tam pačiam komtūrui, slapta atidaręs jos vartus. Ordino kariai įgulą išžudė, o pilį su papiliu sudegino. Vėliau ji buvo atstatyta, bet 1328 m. vėl Ordino karių paryčiais užpulta ir sudeginta, joje buvę žmonės išžudyti.

2021-11-21

Asta ŠUKIENĖ

Autorės nuotraukos