Pasauliniame demokratijos indekse Lietuvos rinkimų procesas įvertintas aukščiausiu balu

Įvertinęs 2024 metų duomenis, šis įtakingas leidinys Lietuvos rinkimų procesui skyrė aukščiausią 10 balų įvertinimą. Iki tol kelerius metus mūsų šalies rinkimų procesas ir pliuralizmas buvo vertinamas 9,58 balo.

„Nepaprastai džiaugiamės pagaliau patekę į aukščiausią rinkimų organizavimo rodiklį turinčių valstybių gretas. Dešimties balų įvertinimas yra neabejotinas atsidavusio ir intensyvaus Vyriausiosios rinkimų komisijos ir visų pernai rinkimuose dirbusių žmonių nuopelnas. Mums, rinkimų organizatoriams, simboliška, kad aukščiausias įvertinimas rinkimų srityje skirtas už darbą būtent tais metais, kai Lietuvoje vyko net treji rinkimai ir referendumas“, - rinkimų proceso reitingo dešimtuku džiaugėsi VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Naujausi „The Economist Intelligent“ tyrėjų duomenys rodo, kad gavusi maksimalų balą už rinkimų procesą, bendrajame pasaulio valstybių demokratijos indekse Lietuva pakilo per tris vietas ir šiuo metu yra 36 iš 165 valstybių ir dviejų teritorinių vienetų, kurių duomenys buvo analizuoti.

Remiantis ekspertų tyrimo apžvalga, bendras Lietuvos demokratijos indeksas šiuo metu siekia  7,59 balo iš 10. Pernai jis buvo 7,31 balo.

Vertinant mūsų šalies rinkimų procesą ir pliuralizmą kitų pasaulio regionų kontekste, pagal savo balą Lietuvos rinkimų procesas šiuo metu lygiuojasi su Norvegija, Islandija, Suomija, Danija, Airija, Liuksemburgu, Kanada, Estija, Latvija, Lenkija ir keletu kitų.

Kasmet pasaulio valstybės vertinamos pagal penkis kriterijus: rinkimų procesą ir pliuralizmą, Vyriausybės veiklą, politinį dalyvavimą, politinę kultūrą ir piliečių laisves. 

Demokratijos indeksas rodo, kad iš visų mūsų šalies kriterijų geriausiai vertinamas Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas (10 balų). Šis rodiklis prisidėjo prie bendrojo mūsų valstybės demokratijos indekso augimo.

2024 m. padidėjo ir Vyriausybės veiklos įvertinimas – 7,14 balo (buvo 6,43 balo) bei balas, skirtas politiniam dalyvavimui – 6,67 (buvo 6,11 balo). Šiek tiek smuktelėjo pilietinės laisvės Lietuvoje rodiklis – 8,53 balo (buvo 8,82). Politinės kultūros balas Lietuvoje išliko toks pats – 5,63 balo.

2023 m. ir 2022 m. Pasauliniame demokratijos indekse Lietuva turėjo 7,31 reitingo balą ir 39 vietą pasaulio demokratijų sąraše. 2021 m. Lietuva buvo įvertinta 7,18 balo ir užėmė 40 vietą pasaulio valstybių reitinge. 2020 m. turėjome 7,13 balo ir 42 vietą. 2019 m. mūsų valstybei buvo skirtas 7,50 balų įvertinimas ir 37 vieta. 2018 m. Lietuva taip pat buvo gavusi 7,50 balo ir užėmė 36 vietą. 2013-2015 metais Lietuvos demokratijos indeksas siekė 7,54 balus.

Kaip ir anksčiau, taip ir šiuo metu, Lietuva pagal demokratijos indeksą yra priskiriama „demokratijos su trūkumais“ kategorijai. Šiai kategorijai priskiriamos šalys, turinčios laisvus ir sąžiningus rinkimus. Jose gerbiamos pagrindinės pilietinės laisvės, tačiau esama trūkumų sprendžiant demokratijos problemas, tokias kaip neišvystyta politinė kultūra ir nedidelis politinis dalyvavimas.

Iš viso „The Economist Intelligent“ analitikai vertino 165 valstybes ir dvi teritorijas. 

Aukščiausią demokratijos indeksą turinčių šalių dešimtuke yra Norvegija (9,81 balo), Naujoji Zelandija (9,61 balo), Švedija (9,39 balo), Islandija (9,38 balo), Šveicarija (9,32 balo), Suomija (9,30 balo), Danija (9,28 balo), Airija (9,19 balo) ir Nyderlandai (9 balai).

Apžvelgiant kaimyninių valstybių demokratijos indeksus, aukščiausią vietą užima Estija, kuri  pašoko į 21 vietą (8,13 balo), Latvija, esanti 33 vietoje (7,66 balo), Lenkija pakilusi per dvi pozicijas į 39 vietą (7,40 balo) ir Rusija, nukritusi dar keletu pozicijų į 150 vietą (2,03 balo) bei Baltarusija, esanti 152 vietoje (1,99 balo). Pastarųjų dviejų valstybių rinkimų procesas ir pliuralizmas įvertintas po 0 balų.

„The Economist Intelligence“ analitikų sudaromas valstybių demokratijos indeksas apibrėžiamas skalėje nuo 0 iki 10. Pagal jį valstybė priskiriama vienai iš keturių kategorijų: „visiška demokratija“, „demokratija su trūkumais“, „mišrus rėžimas“ ir „autoritarinis rėžimas“.

Pasak šio įtakingo leidinio ekspertų, nepaisant rekordinių rinkimų skaičiumi 2024 metų, kai daugiau kaip pusė pasaulio populiacijos ėjo balsuoti, fiksuotas demokratijos indekso sumažėjimas. Bendrasis šio indekso vidurkis nusileido iki 5,17, o tai yra žemiausias balas nuo 2006 m., kai buvo pradėtas šis skaičiavimas. 

Demokratijos tyrėjų teigimu, tik 45 proc. pasaulio populiacijos gyvena demokratijose, 39 proc. – autoritarinių režimų sąlygomis, o 15 procentų – mišriuose režimuose, kuriuose rinkimų demokratija derinama su autoritarinėmis tendencijomis.

Pilną „The Economist Intelligence“ 2024 m. pasaulio demokratijos indekso apžvalgą galima parsisiųsti ČIA>>

VRK informacija