Kaunas +2,5 °C Debesuota
Antradienis, 17 Lap 2026
Kaunas +2,5 °C Debesuota
Antradienis, 17 Lap 2026




Pasaulinis verslumo tyrimas: Lietuvoje per metus ženkliai sumažėjo verslininkų skaičius

2024/02/23


Padidink tekstą

Verslumas – viena pagrindinių pasaulio ekonomikos būklės sudedamųjų dalių. Naujausi 2023–2024 m. tarptautiniai verslumo rodikliai pristatyti pasauliniame forume „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM). Jau trečius metus iš eilės pagal verslumo indeksą pasaulyje pirmauja Jungtiniai Arabų Emyratai, šiemet surinkę 7,7 balo – tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rezultatas. Lietuva su 6,1 balo pagal verslumo indeksą užima ketvirtą vietą (2022 m. buvo šešta vieta, 2021 m. – penkta vieta). Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Indija, Saudo Arabija, Kataras, Estija, Nyderlandai, Korėjos Respublika, Šveicarija ir Kinija.  

Lietuvoje verslumo aplinka gerėja, bet gyventojų verslumas mažėja

Pasak tyrimo Lietuvoje, septyni iš dešimties suaugusiųjų pažįsta ką nors, kas neseniai pradėjo savo verslą. 2023 m. Lietuvoje pagerėjo 11 iš 13 verslumo plėtros sąlygų. Labiausiai situacija gerėjo pagal verslumo ugdymo rodiklį kolegijose ir universitetuose, mažėjo našta verslui dėl reguliavimo, teigiamai įvertintos ir Vyriausybės verslumo programos.

Vis dėlto, nepaisant gerėjančios verslumo aplinkos, suaugusiųjų, pradėjusių arba vadovaujančių savo verslui Lietuvoje, 2023 m. buvo beveik dvigubai mažiau (6,7 proc.) nei 2022 m. (12,7 proc.). Daugiausia tai lėmė vyrų verslumo mažėjimas – nuo 16,6 proc. iki 6,1 proc. vos per vienerius metus, o moterų verslumas sumažėjo nuo 9,0 proc. iki 7,2 proc.

Siekis užsidirbti pragyvenimui dėl Lietuvoje pastebimo darbo vietų trūkumo yra dominuojanti verslo kūrimo motyvacija, su kuria sutiko keturi iš penkių naujų verslininkų. Nors beveik pusė naują verslą pradėjusių ar vykdančių asmenų užsiima individualia veikla, maždaug kas penktas naujas verslininkas tikisi, kad įdarbins šešis ar daugiau žmonių per ateinančius penkerius metus.

Auga ankstyvosios stadijos verslo aktyvumas

Pagal GEM 2023–2024 m. tarptautinę ataskaitą ankstyvosios stadijos verslumo lygis toliau auga visame pasaulyje: iš 74 šalių, kurias GEM stebėjo penkerius ar daugiau metų (nuo 2001 iki 2023 m.), 38 smarkiai išaugo ankstyvosios stadijos verslumo aktyvumas.

Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybės pasižymi aukščiausiais suaugusiųjų, pradedančių ir vykdančių naują veiklą, rodikliais, o mažiausiai naujų verslų pasaulyje pradedama Lenkijoje ir Maroke. Tarp naujų verslininkų darbo vietų kūrimo lūkesčiai didesni taip pat Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione: Puerto Rike, Čilėje, Brazilijoje ir Meksikoje.

Baimė kurti verslą ir nepakankamas verslumo ugdymas mokyklose išlieka

GEM pasaulinio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad 37 iš 48 šalių ekspertai socialinę paramą moterims vertina kaip nepatenkinamą, o būsimųjų verslininkų – ypač moterų – baimė patirti nesėkmę vis dar yra didžiulė kliūtis kurti naujus verslus. Bent du iš penkių suaugusiųjų net matydami geras galimybes nepradėtų verslo, nes baiminasi, kad jis gali žlugti.

Verslumo ugdymas pasaulyje per pastaruosius 25 metus taip pat nedaug pasikeitė. Daugiau kaip pusėje GEM dalyvaujančių valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, verslumo ugdymo rodikliai 2023 m. buvo įvertinti kaip silpniausi visoje verslumo ekosistemoje. Lietuvoje verslumo ugdymas buvo įvertintas žemiausiu balu, bet turima fizinė infrastruktūra – aukščiausiu įvertinimu.

Verslumas gali augti ir patiriant krizę

„Gaunami aktualiausi duomenys padeda sumažinti ateities neapibrėžtumą ir rasti novatoriškų sprendimų, kaip įveikti kai kurias didžiausias žmonijos egzistencines grėsmes“, – GEM naudas pabrėžia šio tyrimo Lietuvoje vadovė, Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Šių metų GEM tarptautinėje ataskaitoje pažymima, kad verslumo ekosistema gali augti ir krizės metu – teikiant novatoriškus sprendimus, padedančius suvaldyti krizę. Vėliau tai prisideda prie optimistiškesnio pokrizinio laikotarpio.

GEM pasauliniai duomenys taip pat atskleidžia, kad verslumo aplinka nepriklauso nuo šalies pajamų lygio. Pavyzdžiui, Indija ir Kinija abi priklauso mažesnių pajamų grupei, bet patenka į geriausiųjų dešimtuką pagal verslumo indeksą.

Saulė Mačiukaitė-Žvinienė
VU Verslo mokyklos profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Dėmesys verslų atsparumui ir darniam vystymuisi

Pagal šių metų GEM rezultatus, visame pasaulyje verslininkai pasižymi dideliu atsparumu. Palyginus su bendrais visuomenės rodikliais, 32 šalyse iš verslo per pastaruosius 12 mėnesių išeinantys suaugusieji daugiau nei du kartus dažniau tikisi pradėti naują verslą per ateinančius trejus metus.

Daug naujų ir jau įsitvirtinusių verslininkų prisideda prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, 28 valstybėse vienas iš dviejų naujų verslininkų ėmėsi konkrečių veiksmų, kad iki minimumo sumažintų savo naujojo verslo neigiamą poveikį aplinkai. Brandaus verslo savininkai šioje srityje buvo dar aktyvesni.

Prof. S. Mačiukaitė-Žvinienė teigia, kad šiandien GEM yra įrodymas, jog ilgalaikiai moksliniai tyrimai gali būti plėtojami universitetams, verslui ir vyriausybėms bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Ir nors GEM visame pasaulyje finansuojamas socialinių partnerių, ši programa sugebėjo išlikti nepriklausoma nuo įtakos ir objektyvi teikdama vertinimą beveik 70 proc. pasaulio verslumo ekosistemų.

2022–2023 m. GEM tyrimą Lietuvoje VU Verslo mokykla vykdė bendradarbiaudama su Inovacijų agentūra. GEM tyrimo įgyvendinimą Lietuvoje ir Lietuvos narystę GEM pasaulio tyrime remia „Moody‘s Lietuva“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas vykdomas jau 25 metus. Šią programą inicijavo pasaulio mokslininkai ir verslininkai, norėdami įvertinti verslumo padėtį pasaulyje. Įtraukdami įvairių valstybių gyventojus ir ekspertus, taikydami moksliniais tyrimais pagrįstą metodiką, verslumo poveikį jie matuoja ieškodami ryšio su įvairiais sektoriais, pavyzdžiui, švietimo, užimtumo, finansų ir aplinkos apsaugos ir pan.

 

Partnerio turinys

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis
2026/11/17

Kelius apmokestina, žemę superka...

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ (Kėdainių r.) ketvirtadienį, lapkričio 12 d., surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdis. Jame netrūko nei a&sca...
2026/11/17

Valstybinė žemė šalia ūkio: kada ją pirkti, o kada nuomotis?

Šį pavasarį Mažeikių r. ūkininkas Nedas Remutis su tėčiu įsigijo 13 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Mokėjo nuo 5 000 iki 7 000 Eur/ha.
2026/11/17

Parama žemės ūkiui auga, bet vartotojai moka vis daugiau

Bendra parama žemės ūkiui 56 šalyse 2025 m. išaugo iki rekordinių 950 mlrd. JAV dolerių – 15 procentų (121 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m. Tačiau EBPO nurodo, kad ilgalaikėms investicijoms skiriama per mažai lėšų,...
2026/11/17

Pensija vadokliečiui Antanui – kūrybos metas: jo rankose gimsta pintinės ir medžio stebuklai

Panevėžys (JP.lt). Kai ateina laikas išeiti į užtarnautą poilsį, kitaip tariant, metas pensijon, daugelis mano – o kas toliau? Atsakymą turi Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas – jis iš žilvičių pina krepšius ...
2026/11/17

Po svarstymo pritarta pasiūlymui degalines įpareigoti nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.
2026/11/17

Dėl afrikinio kiaulių maro Kėdainių rajone paskelbta ekstremali situacija

Kėdainių rajone esančiame 26 tūkst. kiaulių komplekse „Bekonas LT“ nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį, antradienį paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
2026/11/17

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.
2026/11/17

Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba netinkama: ką reikėtų keisti savo lėkštėje?

Higienos instituto duomenimis, daržoves ir vaisius kasdien valgo tik 40,3 proc. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų, o kas ketvirtas – vos 1–2 kartus per savaitę. Be to, gyventojų mityboje vis dar trūksta žuvies, grūdinių produ...