
„Speigai yra susieti ir su sniego paklote. Jeigu žiema būtų besniegė, žinoma, tokie speigai jau galėjo pridaryti žalos. Bet kadangi Kauno zonoje sniego storis yra 22 cm, kai kur Žemaitijoje – ir 30 cm, išskyrus pietvakarinius rajonus, mažiau kaip 20 cm sniego dangos nėra niekur. Mūsų meteorologinė stotelė rodo, kad po sniegu yra tik –5 °C temperatūra, tad ji nėra žema. Įšalo storis prieš kelias dienas buvo apie 30 cm. Aišku, šalyje jis nėra vienodas, kai kur ir kurmiarausiai išsiverčia, todėl jis ten tikrai nėra storas. Labai kritinės situacijos nėra, kadangi įšalęs tik armens sluoksnis, tik kai kur – gal ir giliau. Praktiškai žiemos sąlygos yra palankios žiemkenčiams.
Jautresni yra žieminiai miežiai, jų peržiemojimo rizika didesnė, ypač tai priklauso nuo to, kaip nubėgs polaidžio vanduo. Jeigu žieminiai miežiai bus apsemti ilgiau, jiems irgi netiks. Kai kur yra suspaustas, išvažinėtas sniegas, tose vėžėse pavasarį gali pradėti geltonuoti pasėliai. Bet tai – atskiri atvejai. Kaip minėjau, šią žiemą jautriausiai reaguos žieminiai miežiai, tačiau labai priklausys, kokia veislė buvo pasirinkta. Pastarieji metai parodė, kad žieminiai miežiai žiemoja gerai, bet ir tokių tradicinių žiemų nebuvo. Šiemet tradicinė žiema gera dėl to, kad užšalo, o vėliau pasnigo, t. y. neužsnigo ant nepašalusios žemės. Tai labai geras požymis – nebuvo sąlygų šiltą gruodžio mėn. susidaryti šutimo, pelėsio ir kitų ligų proveržiui. Šiuo metu dideli speigai yra trumpalaikiai, momentiniai, užtrukę tik tris paras, todėl, pasižiūrėjus į meteorologinės stotelės duomenis, akivaizdu, kad temperatūra nėra labai žema.
Ūkininkai jau yra atsirinkę geriau žiemojančių kviečių veisles ir nebeaugina prancūziškų veislių kviečių, kaip buvo pradėję daryti anksčiau. Tiek mūsų išvestos veislės ‘Skagen’ žieminiai kviečiai, tiek ir kitų veislių, kurios yra registruotos, žiemoja pakankamai gerai. Tad man atrodo, kad su žieminiais kviečiais problemų nekils. Kaip bus su rapsais, priklausys nuo to, kaip jie buvo pasiruošę žiemojimui rudenį, nes kai kur buvo drėgna, kai kur vėlavo jų sėja. Jei vėliau pasėjo ne hibridinius, o paprastus rapsus, taip pat jeigu jie nespėjo suformuoti 6–8 lapelių, 10–12 mm šaknies kaklelio, tai tokie silpnesni rapsai gali ir sunkiau peržiemoti arba visai neperžiemoti. O ten, kur rudenį rapsai buvo pasėti laiku, apie rugpjūčio vidurį, buvo puikiai pasiruošę žiemoti, turėjo 8–9 lapus ir viršūnės pumpuras buvo iškilęs aukštai virš žemės paviršiaus – apie 3,5–4 cm, jeigu buvo naudoti fungicidai, mikroelementai, kurie skatina maisto medžiagų transformaciją kaip tik iš lapų, iš šaknies kaklelio į viršūnių pumpurą, tie rapsai pakankamai gerai pasiruošė žiemoti.
Tolesnė žiemojimo eiga labai priklausys nuo meteorologinių sąlygų kovą, nes žala pasėliams paaiškėja kaip tik tuo metu. Tada būna temperatūrų svyravimai, kurie nepalankūs augalams – šaknų sistema dar neveikia, o nutirpus sniegui saulutė pakyla aukščiau ir tiesiog išdžiovina augalus. Kartais atsitinka taip, kad po sniegu pasėliai atrodo gražiai, žaliuoja, bet po kovo temperatūrų svyravimo ir saulutės pašildymo pradeda ruduoti. Augalai negali paimti iš dirvos maisto medžiagų ir vandens, o lapiją saulė išdžiovina. Dar kartais kovą pasitaiko ir žemų temperatūrų. Yra buvę metų, kai nušalo žieminiai rapsai, kuomet 3–4 dienas oro temperatūra nukrito žemiau –10 °C. Augalai buvo silpni, dar nepradėję vegetuoti arba vos pradėję vegetuoti. Ir dar blogiau būna, kai ankstyvos vegetacijos metu užklumpa ne tik stiprios šalnos, bet kovą dar pasitaiko ir šalčių. Meteorologinės sąlygos tuo metu dar prikrečia tokių eibių.
Kalbame, kad kartais lietuviškos žiemos jau panašios į angliškas žiemas, bet dažnai apsirinkame, nes Anglijoje teigiamos temperatūros laikosi iki pat pavasario, iki vegetacijos pradžios, o Lietuvos sąlygomis kartais kovas prikrečia nemalonumų. Tad prognozuoti dar sunkoka, dabar, aišku, sąlygos palankios žiemoti visiems augalams, sniego storis, pasak meteorologų prognozių, dar gali ir pastorėti. Viskas priklausys nuo to, kaip augalai pasitiks pavasarį, kokie bus kovo polaidžiai, kaip greitai pasišalins paviršinis vanduo ir koks bus temperatūrų svyravimas.“

„Žvelgiant į orus už lango, aišku, neramu dėl pasėlių peržiemojimo, galimybės tai padaryti sėkmingai. Įvertinome dirvožemio temperatūrą viršutiniame sluoksnyje – sąlygos pasėliams yra pakankamai palankios. Po stora sniego danga jie žiemoja saugiai. Viršutiniame dirvos sluoksnyje yra –2– –3 °C temperatūra, o šiek tiek giliau – –1 °C ir netgi 0 °C. Tai reiškia, kad kol kas jų žiemojimo sąlygos yra geros arba ypač geros. Bet faktas, kad dar labai anksti apie tai kalbėti, nes labai daug grėsmės kelia pavasariniai atlydžiai, pakartotiniai atšalimai. Kai neįšalusią žemę padengia sniego sluoksnis, atsiranda pasėlių iššutimo rizika ir susidaro palankios sąlygos plisti pavasariniam pelėsiui. Todėl yra tokių grėsmių ateičiai, bet labai tikiuosi, kad pavasaris ateis palengva. Nuleis po truputį sniegą, jis nutirps ir nebebus pakartotinių drastiškų atšalimų.
Kai kur nukritusi iki –30 °C temperatūra man sukėlė nerimą, maniau, kad lepesnių veislių augalams bus sunkiau peržiemoti, bet pasižiūrėjus, kaip viskas iš tikrųjų atrodo po sniegu, kol kas, manau, saugūs yra augalai daugumos javų veislių – tiek rapsų, tiek kviečių, auginamų Lietuvoje. Bet reikia nepamiršti 2016 m. pavasario, kai nušalo augalai visoje pietinėje Lietuvoje. Nuo to laiko nebematėme tokių ekstremalių šalčių, pasėlių žūčių, daugiau pasitaikydavo tik pavienių atvejų dėl kažkokių netinkamų agrotechnologijų parinkimo – ar per ankstyva sėja, ar nereguliuotas rapsų augimas ir pan. Dabar kol kas viskas lyg ir gerai, pažiūrėsime, kaip bus toliau.“
Redakcijos ir VDU ŽŪA nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.